Daugiabučio renovacijos procesas ilgas – jis prasideda dar gerokai prieš pačius modernizacijos darbus. Pirmiausiai, norint, kad renovacija būtų pradėta, sprendimą turi priimti daugiabučio butų savininkai. Modernizacijai turi pritarti ne mažiau kaip 55 procentai namo butų savininkų. Tai dar ne viskas – toliau projekto administratorius turi parengti atnaujinimo įgyvendinimo projektą.
Pirmiausia būtina gauti energinio naudingumo sertifikatą, kuris nurodo namo energinį naudingumą. Pagal tai, kiek šilumos energijos suvartoja namas, yra nustatoma jo energinio naudingumo klasė.
Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausioms – F arba G klasėms, o atnaujinus daugiabutį jis pasiekia ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę.
Tiesa, norint gauti valstybės paramą, kiekvienas būstas po renovacijos privalo pasiekti ne žemesnę nei B pastato energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. energijos. Priešingu atveju daugiabučio gyventojams nėra suteikiama valstybės parama. Visgi, dažniausiai šie reikalavimai yra viršijami – renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50–70 proc. energijos.
Administratoriui parengus projektą, sekantis etapas – investicijų plano rengimas, kurį paruošia konkurso būdu išrenkamas investicijų plano rengėjas.
Šis dokumentas numato kokios namo atnaujinimo priemonės bus panaudotos, kokia bus preliminari renovacijos kaina, atnaujinimo atsipirkimo laikas ir daugybė kitų elementų. Su paruoštu investiciniu planu turi susipažinti daugiabučio butų savininkai ir ne mažiau kaip 55 proc. jų planą turi patvirtinti.
Investicijų plane numatytas biudžetas yra maksimalus ir vykdant rangos darbų bei kitus pirkimus kainos dažniausiai sumažėja.
Nuo ko priklauso renovacijos kaina?
Į klausimą, kiek visgi kainuos daugiabučio renovacija, atsakymas paprastas. Kaina priklausys nuo pasirinktų priemonių, daugiabučio namo dydžio bei jame gyvenančių žmonių skaičiaus.
Kaina priklausys nuo pasirinktų priemonių, daugiabučio namo dydžio bei jame gyvenančių žmonių skaičiaus.
Preliminari daugiabučio modernizacijos priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo.
Pastatų modernizavimo darbų kainynas yra vertingas pagalbinis įrankis planuojant finansinius resursus bei renovacijos biudžetą. Jame galima palyginti skirtingų renovacijos priemonių kainas, įvertinti privalumus bei trūkumus. Kainyne galima rasti visas namo atnaujinimo darbų išlaidas.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, vidutinė vieno baigto renovuoti namo investicija 1 kv. m rangos darbams yra 226,94 Eur, vidutinė projekto vertė 326 tūkst. Eur. O šiuo metu vykdomo projekto vidutinė rangos darbų vertė 1 kv. m – 398,21 Eur, vidutinė projekto vertė 607 tūks. Eur.
Mažesniems, iki kelių butų daugiabučiams, investuoti į renovaciją tenka daugiau.
Kadangi Lietuvoje daugiabučiai yra labai įvairūs – nuo 1 iki 16 aukštų, įvairaus išplanavimo, todėl įvardyti vieną vidutinę kainą sudėtinga. Visgi, viena ryški tendencija – didesnių daugiabučių gyventojams renovacija kainuoja mažiau, nes išlaidos pasiskirsto dideliam butų skaičiui. O štai mažesniems, iki kelių butų daugiabučiams, investuoti į renovaciją tenka daugiau.
Ar ilgai bus atliekama renovacija?
Kad gyventojai galėtų džiaugtis renovacijos nauda, prireikia laiko. Parengus renovacijos projektą, per mėnesį viešojo konkurso būdu išrenkamas projektavimo darbų rangovas, paruošiantis techninį namo renovacijos projektą. Tuomet vyksta viešasis pirkimas, kuriuo skelbiamas rangovų konkursas.
Įgyvendinus šiuos žingsnius ir išrinkus rangovą, neužilgo pradedami daugiabučio modernizacijos darbai. Jų įgyvendinimo greitis priklauso nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių – procesas gali trukti apie metus. Žinoma, darbų spartai įtakos gali turėti net oro sąlygos, nes tokie darbai kaip šildymo sistemos atnaujinimas gali būti atliekami tik ne šildymo sezono metu.
Kad renovacijos procesai vyktų kaip įmanoma sparčiau į juos raginami įsitraukti visi renovacijos dalyviai, net ir daugiabučių gyventojai.
Jie, pastebėję broką ar prastai dirbančius darbuotojus, turėtų kreiptis į projekto administratorių, techninį prižiūrėtoją ar statybos darbų vadovą – visi šie žmonės gali padėti išspręsti kilusius nesklandumus. Jei šių problemų išspręsti visgi nepavyksta, gyventojai turi galimybę kreiptis į APVA.
Norėdami išsamiau susipažinti su renovacijos žingsniais, skaitykite sekančius turinio projekto „Daugiabučio renovacijos ABC“ straipsnius.
