Didelį dėmesį aplinkosaugai skiriančiame Šelevtės mieste 2021 metų rudenį duris atvėręs medinis dangoraižis iš tikro tėra logiška čia populiarios medinės statybos tąsa. Šiame mieste jau yra įrengtas automobiliams skirtas medinis tiltas, medinė kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, kiti statiniai, kur paprastai medis naudojamas nebent apdailai.
Kaip pasakoja tvarios statybos tendencijas stebintis bendrovės „Archimodulis“ architektas Vytas Lužys, Skandinavija šiuo metu yra toliausiai pažengusi modernios medinės architektūros srityje, nors, pavyzdžiui, Švedijoje iki 1994 metų net buvo draudžiami aukštesni nei 2 aukštų medinių konstrukcijų pastatai.
„Skandinavai labai energingai siekia tvarumo visose srityse, taip pat ir statyboje. Medis šiuo atveju yra labai paranki medžiaga, nes tai vietinė medžiaga, kurios nereikia gabenti iš toli. Taip pat mediena savyje kaupia CO2, kuri pūvant arba degant medžiui išlaisvinama, o statybų atveju ji ilgam išlieka užrakinta“, – pasakoja V.Lužys.
Šelevtės dangoraižio statybai sunaudota 12 tūkst. kub. metrų medienos, kuri yra sukaupusi apie 9 tūkst. tonų CO2.
Vis dėlto Lietuvoje į medieną, kaip sudėtingų konstrukcijų pagrindą, vis dar žiūrima atsargiai dėl tebevyraujančių stereotipų. Tačiau ar jie atitinka realybę?
-
Medinis peilis gali būti 3 kartus aštresnis už plieninį – kaip tai įmanoma?
-
Mokslininkai iš medienos atliekų sukūrė plastiką: panaudojimo galimybės – beribės
-
Švedų dienraštis: „Ikea“ ir toliau perka rusišką medieną, nepaisant pažado to nedaryti
-
Baldininkai sprendžia dilemą dėl medienos: tiekėjų iš Rusijos neliko, kainos augo dvigubai
Medis (nebe) degus
Beveik visi didieji miestų gaisrai nušlavę juos nuo žemės paviršiaus įvyko dėl gausiai statybose naudotos medienos. Tačiau visi jie įvyko labai seniai, kol dar nebuvo išrastos medžiagos ir technologijos, gebančios padaryti medieną atsparią ugnies poveikiui.
„Lietuvoje didesniuose sudėtingų konstrukcijų pastatuose beveik negalima naudoti medienos dėl priešgaisrinių reikalavimų, nes negalima įvertinti technologinių medienos modifikacijų. Bet šiuo metu yra ne tik antipirenai gebantys padaryti medį atsparų ugniai, bet ir technologijos, kurios didina jo paties atsparumą. Medis, nors ir degus, tačiau jei konstrukcija yra pakankamai masyvi, net be jokių padengimų ir technologijų, ji gali atlaikyti net poros valandų gaisrą“, – teigia V.Lužys.
Mediena turi įdomią savybę – kuo didesnis medinės konstrukcijos skerspjūvis, tuo sunkiau jis užsidega, o kai paviršiuje susidaro degančios anglys, jis dega dar sunkiau. Todėl masyvios sijos ir rąstai ilgą laiką išlaiko savo laikomąją galią gaisro metu. O jei mediena yra apdorota antipirenais, šią savybę galima dar pagerinti.
Taip pat gaminami kompoziciniai medienos gaminiai, kurie dėl panaudojamų medžiagų tampa itin atsparūs ugnies poveikiui ir išlaiko reikiamas savybes ilgą laiką net veikiami tiesioginės ugnies. Tai labai svarbu gaisrų atveju, kur reikalaujama, kad pagrindinės pastato konstrukcijos atlaikytų tam tikrą laiką tiesioginį ugnies poveikį ir pastatas nesugriūtų vykstant gelbėjimo darbams.
„Palyginimui nepadengtos metalinės konstrukcijos yra gerokai mažiau atsparios gaisrui, nei tokios konstrukcijos padengtos medžiu, nes medis tarnauja kaip temperatūros varža neleidžianti iškraipyti metalinių laikančių elementų. Todėl gaisro atveju medinės konstrukcijos gali būti atsparesnės už dalį tradicinių statybos medžiagų“, – tvirtina V.Lužys.
Tvirtesnis už plieną ir gelžbetonį
Ilgą laiką medienos buvo vengiama ir dėl jos mažo tvirtumo. Pavyzdžiui, tradicinės medinės perdengimo sijos yra labai riboto ilgio, nes ilgesnės tiesiog išlinkdavo.
„Tačiau dabar statybose naudojama ne įprasti medienos tašai ar sijos, bet įvairūs klijuotos medienos gaminiai. Kryžminiais sluoksniais klijuotos medienos detalės gali būti tvirtesnės už plieną ir betoną, bet lengvesnės, kas suteikia medienai konstrukcinio pranašumo. Švedijos dangoraižyje įrengtos kino ir koncertų salės puikiai įrodo, kad mediena tinkama didelio tūrio patalpoms“, – sako architektas.
Ne mažiau atsparios iš klijuotos medienos gaminamos plokštės, naudojamos fasadų apdailai.
Medis ir drėgnos patalpos
Nors medis laikomas mažiau atspariu drėgmei, labiau pasiduodančiu pelėsiams, naudojant šiuolaikinius impregnantus tai taip pat tėra mitas.
„Medis netraukia drėgmės, todėl pelyti labiau linkusios tinkuotos mūro sienos. Pats medis pelyti gali nebent dėl padarytų konstrukcinių klaidų, tačiau šiuolaikiniai impregnantai jam to daryti neleidžia, o deginta mediena apskritai atspari daugeliui išorinių veiksnių“, – sako V.Lužys.
Dėl savo savybės nekaupti rasos medis dažnai pasirenkamas baseinų, ledo rūmų perdangų įrengimui, taip išvengiant, pavyzdžiui, lašėjimo nuo lubų į baseiną, kas būna virš baseino įrengus metalines sijas, ant kurių susidaro rasos taškas.
Medžio ilgaamžiškumas
Lietuvoje renkantis medžiagas namui dažnai laimi įvairaus tipo blokeliai, esą dėl ilgaamžiškumo. Tačiau praktika rodo, jog net paprastos niekaip specialiai neapdirbtos medienos pastatai gali stovėti šimtus ar net tūkstančius metų.
Vienas seniausių pasaulio medinių pastatų – Japonijos 5 aukštų Horudžio budistų šventykla Ikarugoje. Šventykla pastatyta apie 600 mūsų eros metais. Lietuvoje tokių senų pastatų neturime, bet, pavyzdžiui, medinė Palūšės bažnyčia pastatyta 1757 metais.
Vilniaus Užupyje restauruojant itin apleistą medinį pastatą net pačius restauratorius nustebino faktas, jog keisti reikėjo tik apie 20 proc. medinių detalių, visi kiti iš lietuviškos pušies pagaminti elementai tarnauja iki šiol, tik buvo restauruoti.
„Pasaulyje vis daugiau šalių naikina anksčiau priimtus draudimus naudoti medieną statyboje, nes medienos apdirbimo technologijos, kompozicinės medienos medžiagos, leidžia ją panaudoti vis plačiau. Neabejoju, jog netrukus ir Lietuvoje sulauksime atitinkamų įstatymų pokyčių ir išvysime pirmuosius daugiaaukščius, sudėtingų konstrukcijų pastatus iš medžio, kurie bus ne tik tvirti, ilgaamžiai, bet ir draugiški aplinkai“, – sako V.Lužys.
