Per ateinančius dvejus metus turėtų būti sutvarkytas žymaus landšafto architekto Edouardo Andre projektuotas parkas. E.Andre darbų pavyzdžių galima rasti Palangoje, Užutrakyje bei Lentvaryje.
Iš viso 10 ha ploto teritorijoje Trakų Vokėje turėtų atsirasti sutvarkyti želdynai, restauruotos ir atkurto alėjos, įrengti gėlynai. Taip pat ketinama suremontuoti takus, inžinerines sistemas, įrengti suoliukus, šiukšliadėžes, dviračių stovus, informacinius stendus. Norima restauruoti baliustradą, baseiną ir atkurti fontaną.
Be to, vietoje nugriauto laboratorijos pastato atsiras istorinis dvaro rožynas.
Lietuvoje medžių taip dar niekas netyrė
Tvarkant parką, dalis medžių gali būti kertami. Ar to prireiks, kol kas neaišku, o atsakymą turėtų pateikti Lenkijos arboristai. Jie, pasitelkdami Lietuvoje pirmą kartą naudota techniką, vertino parko liepų alėją.
„Europoje medžių tempimo testas naudojamas plačiau, bet Lietuvoje iki šiol ne. Tempimas imituoja vėjo apkrovą ir pagal tai nustato, medis stabilus ar ne, ir ką galima padaryti norint sumažinti jo pavojingumą.
Išsirinkome pačius didžiausius medžius ir žiūrime, kokią vėjo apkrovą jie gali atlaikyti. Tada galime spręsti ir apie kitų medžių būklę. Jeigu būtų didžiulė vėjo apkrova, pirmiausiai vėjas išvartytų pačius didžiausius“, – 15min pasakojo arboristas Renaldas Žilinskas.
Specialisto teigimu, tokį tempimo testą atlikti prireikė, nes nugriovus laboratorijos pastatą atsivėrė erdvė ir medžiai dabar gauna žymiai didesnes vėjo apkrovas.
Parko medžiai – pavojingi
Nors tyrimų rezultatus specialistai iš Lenkijos pateiks tik po poros savaičių, tačiau juos pakvietęs R.Žilinskas sakė, kad net pasitelkus primityviausius matavimus matyti, kad liepos prie būsimo rožyno kelia pavojų žmonėms.
„Medžių būklė matyti ir taip. Visų vidus yra išpuvęs, jie faktiškai visi yra pavojingi, tik tiek, kad jie nuo takelio nulinkę į šoną, tai griūtų tolyn. Bet greta planuojama daryti rožyną, padaugės žmonių“, – pasakojo jis.
Maža to, dauguma medžių turi sausas šakas, kurios bet kada gali nulūžti ir nugriūti ant žmonių.
„Šie medžiai laikomi aukšto pavojingumo. Einant niekas nepakelia galvos, o tos sausos šakos gali bet kada ant galvos užgriūti. Esant stipriai vėjo apkrovai daugelis šių medžių išlūžinėtų arba išvirstų“, – vertino R.Žilinskas.
Paklausus, jo nuomone, koks būtų tinkamiausias sprendimas šiuo atveju – išsaugoti medžius ar nukirsti ir pasodinti naujus – būtų geriausia, arboristas vienareikšmiško atsakymo neturėjo.
„Kirtimas – priemonė, kuri sudaro mažiausiai problemų. Iškirtai ir pasodinai naujus. Medžių priežiūra reikalauja daugiau lėšų nei jų iškirtimas. Iš kitos pusės, jeigu saugosime šiuos medžius, jų vis tiek niekaip neatjauninsime. Net jeigu 20–30 metų investuosime į jų išsaugojimą, jų būklė vis tiek blogės. O jeigu iškertame ir pasodiname naujus medelius, po tiek laiko jau turėsime paaugusią gražią alėją. Be to, kiekvienas gyvas organizmas turi savo amžiaus pradžią ir pabaigą, galų gale jie vis tiek sunyks. Šie medžiai yra pavojingi, bet yra ir priemonių jiems išsaugoti“, – kalbėjo specialistas.
Anot R.Žilinsko, beveik visuose šalies parkuose medžių būklė yra prasta. Taip atsitiko dėl netinkamos priežiūros arba aplaidumo.
„Visi parkai dažniausiai buvo apleisti, nebuvo lėšų jų tvarkymui. Bėda ta, kad norint restauruoti parką, gražinti jam buvusį vaizdą, be kirtimų didelių neapsieisime, nes sodinukus reikia išvalyti. Tikrai niekada pas mus nebuvo medžiai prižiūrimi. Pagrindinė priežiūra – kad medis netrukdytų ir neaugtų, nupjaudavo viršūnę, o kai neturėdavo pinigų, taip ir palikdavo. Todėl ir turime tokį rezultatą. O to pjaustymo išdavoje išpūva kamienas, šaknys, nieko nedaroma, medis tampa pavojingas. Tokių parkų yra dauguma, ypač mažesniuose miesteliuose. Bet ir su gatvių želdiniais tas pats“, – aiškino jis.
Nėra vieningos vertinimo metodikos
R.Žilinskas teigia pastebintis, kad žmonės, kurie yra sunerimę dėl medžių kirtimo, dažnai nesiklauso ir nepasitiki specialistų nuomone.
„Kiekvienoje savivaldybėje turime žmones atsakingus už želdinių priežiūrą, jie vadovaujasi aktais, kuriuos priima Seimas. Vadinasi, ten žmonės nėra tokie neišmanėliai. Teisingai, būna atvejų, kai prasilenkia, jie sako, kad medį reikia iškirsti, mes, kad jis gali stovėti. Bet čia ne taisyklė“, – sakė jis.
Pasak R.Žilinsko, vertinant želdynų būklę Lietuvoje pagrindinės problemos yra vieningos vertinimo metodikos ir asmeninės atsakomybės nebuvimas.
„Kiek ekspertų, tiek ir nuomonių. Pavyzdžiui, mes vertiname pagal tarptautinės arboristų draugijos sukurtą metodiką. Čia mūsų vidinė problema ir taip leidžiame atsirasti spekuliacijoms.
Reikia spręsti ir tai, kad ekspertas, kuris teikė išvadą, turėtų būti už ją atsakingas. Pavyzdžiui, Latvija bando įtvirtinti, kad ekspertas teikdamas išvadą turi turėti civilinės atsakomybės draudimą. Ir jeigu įrodo, kad medis išvirto, nes ekspertizė buvo padaryta nekvalifikuotai, tada savivaldybė gali išsireikalauti kompensacijos iš specialisto, kuris teikė tą ataskaitą“, – kalbėjo pašnekovas.
Tik trys medžiai sveiki
Kiek tiksliai bus kertama medžių, dar neaišku. Konkretus skaičius bus pateiktas pabaigus papildomus tyrimus jų būklei ir pavojingumo laipsniui nustatyti bei gavus išvadas ir rekomendacijas. Tačiau jau aiški kitos, Raudonųjų vartų alėjos, būklė.
„Buvo nuskenuotas kamienas ir matėsi, kad iš 61 skenuoto medžio tik trys laikomi sveikais, neturi puvinio savyje. Dabar dar Liepų alėją tiriame ir po visko spręsime, ką su jais daryti. Vis tiek alėjos yra labai svarbi geometrinio parko dalis, nes jos formuoja pagrindines ašis ir matome, kad šiai dienai jos yra labai prastos būklės. Norime kiekvieną savo sprendimą devynis kartus pamatuoti prieš galutinį sprendimą, nes galbūt restauruojant dalį tų medžių galima būtų inkorporuoti į naujai formuojamą alėją“, – 15min komentavo „Vilniaus plano“ architektė Julija Musteikytė.
Projektą ketinančios įgyvendinti savivaldybės įmonės „Vilniaus plano“ teigimu, restauruojant alėjas numatyta pasodinti 238 medžius.
Parko sutvarkymo darbai turėtų atsieiti beveik 1,7 mln. eurų, iš kurių kiek daugiau nei 175 tūkst. skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, o likusius – Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Patys tvarkymo darbai prasidės įvykus rangos darbų konkursui.