Vien bendrijų įsitraukimo neužteko
2004–2009 m. daugiabučių atnaujinimo programoje galėjo dalyvauti tik bendrijos. Tačiau po to renovacijos administratoriaus sąvoka įstatymuose praplėsta – atsinaujinti galėjo ir daugiabučiai, neturintys bendrijos. Tokie pokyčiai, kaip paaiškina Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas, įvyko vertinant daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą.
„Pastebėta, kad bendrijoms ir jų pirmininkams reikia pagalbos sprendžiant ne tik techninius, bet ir finansinius modernizacijos klausimus. Todėl atsigręžta į daugiabučių administratorius, pavyzdžiui, savivaldybes įmones, teikiančias komunalines paslaugas, kurios turi daugiau patirties, įgūdžių ir tinkamą išsilavinimą statybų srityje įgijusių specialistų, galinčių kokybiškai valdyti renovacijos procesą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad administratoriai centralizuotai apmokomi, kaip tinkamai įgyvendinti modernizacijos programą. Toks partnerių pasirinkimas pasiteisino – ženkliai pagerėjo ne tik renovacijos kokybė, bet ir pati modernizacija atliekama daug sklandžiau, o savivaldybės paskirtieji administratoriai – vienas iš svarbiausių modernizacijos programos ramsčių“, – pasakoja R.Šveikauskas.
Renovacijos administratorių renkasi patys gyventojai
Pagal šiuo metu galiojančias Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos taisykles, gyventojai, pritardami investicijų planui, turi pasirinkti ir asmenį, kurį administruos renovacijos projektą.
„Pagal įstatymą šią pareigą turi bendro naudojimo objekto valdytojas – pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas. Tačiau gyventojai gali pasirinkti ir kitą modernizacijos projekto administratorių. Populiarus pasirinkimas yra savivaldybės modernizacijos programos paskirtasis administratorius – dažniausiai tai būna komunalines paslaugas teikianti ir daugiabučių techninę priežiūrą atliekanti įmonė. Tačiau galimi ir kiti variantai – pavyzdžiui, privačios įmonės, teikiančios renovacijos projektų administravimo paslaugas“, – pasakoja pašnekovas.
Renovacija gali būti sėkminga ir be bendrijos
Vertindamas gają nuomonę apie tai, kad renovacija kokybiškiausiai kontroliuojama daugiabučiuose, kaip savo renovacijos administratorių pasirinkusiuose bendrijos pirmininką, Aplinkos ministerijos atstovas atkreipia dėmesį, kad svarbiausia yra ne pačios bendrijos egzistavimas, o jos veiksnumas: „Labai sėkmingai atnaujinamai ir daugiabučiai, neturintys bendrijų ir prižiūrimi savivaldybės paskirtojo administratoriaus, o formalus bendrijos įsteigimas tikrai negarantuoja kokybiškesnės renovacijos. Be to, bendrijų pagrindas vis dėlto turėtų būti ne kelių metų projektai, o ilgalaikis bendraturčių interesų atstovavimas.“
Vis dėlto, bendrijas turintys namai ilgainiui įgyja ir tam tikrų pranašumų. Pavyzdžiui, pastebima, kad bendrijos drąsiau kaupia lėšas daugiabučio problemoms spręsti, daugiau investuoja į daugiabučio priežiūrą. „Aktyviai veikiančios bendrijos gali stebėti savo pastangų rezultatus, pajusti didesnį savarankiškumą ir atsakomybę bei pasitikėjimą namo bendruomene ir bendrijos pirmininku. Laikui bėgant šis procesas stiprina bendrijas ir jos iš tikrųjų pradeda efektyviau ir kokybiškiau prižiūrėti savo daugiabutį, nei gyventojai, kurie nėra apsijungę į bendriją“, – pastebi R.Šveikauskas.
Net trys daugiabučio valdymo būdai
Kalbėdamas ne tik apie daugiabučio atnaujinimą, bet ir visą būsto priežiūrą, Aplinkos ministerijos atstovas primena, kad pagal Civilinį kodeksą išskiriami trys galimi daugiabučio valdymo būdai: bendrijos įsteigimas, jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir namo priežiūros patikėjimas administratoriui, pavyzdžiui, savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei.
„Jeigu name įsteigiama bendrija ir išrenkamas jos pirmininkas, arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis ir išrenkamas gyventojų vardu veikiantis atstovas,– gyventojai visą daugiabučio administravimo atsakomybę prisiima sau. Kokiu būdu valdyti daugiabutį, sprendžia patys gyventojai“, – pasakoja R.Šveikauskas bei atkreipia dėmesį, kad daugiabučiai, turintys bendrijas, nebūtinai turi rūpintis ir technine namo priežiūra – ją galima patikėti vienai iš tokias paslaugas teikiančių įmonių: „Bendrija gali nuspręsti rūpintis tik tais su daugiabučiu susijusiais darbais, kurie jai yra aktualiausi, o kitais klausimais sėkmingai bendradarbiauti su techninę priežiūrą atliekančia įmone“, – pasakoja pašnekovas.
Gyventojai, norintys apsijungti į bendriją, gali tikėtis ir savivaldybės pagalbos. „Gyvybingų bendrijų steigimas yra labai svarbus, todėl tam skiriama nemažai dėmesio ir savivaldybių lygiu. Pavyzdžiui, savivaldybės yra įpareigotos skatinti bendrijų steigimą teikdamos metodines konsultacijas. Kai kuriose savivaldybėse yra ir bendrijų rėmimo programos, kuriomis padedama bendrijoms įsisteigti bei atlikti būtinuosius darbus, pavyzdžiui, susiremontuoti laiptinę. Numatoma, kad ateityje bendrijų steigimas ir toliau bus skatinimas, tačiau pagrindinis šio proceso tikslas – ne renovacijos projektų įgyvendinimas, bet kokybiška ir savarankiška daugiabučių namų priežiūra“.
