Anot leidinio, štai vilnietė Kristina su šeima jau daugelį metų buvo įsimylėję Ispaniją.
Iš pradžių lietuviai keliaudavo į pajūrio vietoves, norėdami pabėgti nuo niūraus Lietuvos klimato, tačiau prieš dvejus metus priėmė sprendimą persikelti į Ispaniją visam laikui. Be aukštos temperatūros, palyginti su gimtuoju miestu, jų apsisprendimą lėmė ir geopolitinė situacija, nes savo namuose jie jautėsi nesaugūs. Už kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų Kristina su šeima nusipirko namą Alikantėje.
NT agentūros „IS Real Estate“ vadovė Sonata Norkienė sako, kad lietuvių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Ispanijoje taip pat labai išaugo.
Tačiau ne visi jie galiausiai apsisprendžia. „Daugelis jų nori pamatyti, kokį nekilnojamąjį turtą galėtų įsigyti, jei situacija Lietuvoje pasikeistų“, – sako S.Norkienė, nes Baltijos šalyse šiuo metu yra ypač įtemptas metas.
Pasak nekilnojamojo turto agentės, dauguma susidomėjusiųjų nusprendžia parduoti dalį savo namų Vilniuje ir įsigyti nekilnojamojo turto Ispanijoje. „Tik 5 proc. mūsų agentūros klientų perka nekilnojamąjį turtą gyventi. Didžioji dauguma perka ketindami nuomoti, gauti pasyvių pajamų ir porą kartų per metus atvykti į Ispaniją atostogauti“, – sako ji.
Be Ispanijos, tokių šalių kaip Lenkija ir Lietuva piliečiai taip pat domisi kitomis rinkomis, pavyzdžiui, Italija ir Kipru.
„Žmonės neišleidžia šimtų tūkstančių zlotų apimti panikos. Nekilnojamojo turto pirkimas užsienyje yra vienas iš būdų reaguoti į situaciją, kai kyla grėsmė“, – sako Varšuvos socialinių ir humanitarinių mokslų universiteto profesorius, socialinis psichologas Tomaszas Grzybas.
Tačiau Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą prasidėjo ne vakar, o daugiau nei prieš dvejus metus. „Reikėjo laiko, kad praeitų netikėjimo šokas, jog 2022 m. Europoje vyksta tradicinis karas. Tik tada, kai šokas praėjo, galėjome užduoti sau klausimus: kas toliau, ar turiu planą B karo atveju? O tas planas B – bandyti rasti prieglobstį vietoje, kuri atrodo saugi“, – aiškina profesorius.
