Bendrovės vadovas Remigijus Pleteras sako, kad nuosavas būstas lietuviams išlieka prioritetu. Tai, pasak jo, yra vienas svarbiausių ir labiausiai geidžiamų gyvenimo pirkinių. „Mūsų iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad absoliuti dauguma respondentų, net 92 proc., per gyvenimą ketina įsigyti nuosavą būstą. Visgi, į klausimą ar būstą ketina įsigyti jau šiemet ar ateinančiais metais, atsakiusiųjų buvo kur kas mažiau – vos 30 proc. respondentų“, – komentuoja R.Pleteras.
Nors dauguma siekia ir planuoja turėti nuosavą būstą, jaunesni žmonės, dažniausiai iki 30-ies metų amžiaus, to daryti neskuba. Į klausimą, ar artimiausiais metais įsigis nuosavą būstą ar nuomosis, daugiau nei 70 proc. respondentų, kurių amžius yra iki 30 metų, atsakė ketinantys nuomotis.
R.Pleteras, vertindamas bendras tendencijas, pastebi, jog dažniausiai pirmąjį būstą įsigyjančiųjų amžiaus vidurkis svyruoja nuo 30 iki 39 metų. „Taip yra todėl, kad didžioji dalis gyventojų nusprendžia įsigyti nuosavą kampelį tuomet, kai jau yra tvirtai apsisprendę gyventi konkrečiame mieste ar rajone, turi nuolatinį darbą bei pastovias pajamas. Tokio amžiaus gyventojai dažniausiai ieško 2-3 kambarių buto ir jame gyvena apie penkerius metus“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas.
Ekspertas pastebi, jog dar intensyviau domėtis nuosavu būstu įprastai pradeda jaunos poros, šeimos ir planuojantys šeimos pagausėjimą. Daugiau nei 50 proc. tyrimo dalyvių sutiko su teiginiu, jog „nuosavas būstas psichologiškai yra labai reikšminga darnaus ir stabilaus gyvenimo dalis“.
„Akivaizdu, jog Lietuvoje vis dar paplitęs mąstymas, kad norint sukurti šeimyninį gyvenimą bei jausti stabilumą po kojomis, reikia turėti savo būstą. Panašu, kad toks nusiteikimas šalyje vyraus ir toliau“, – sako R.Pleteras. Tyrimo duomenimis, pirmajam būstui, kurio dydis siekia iki 55 kv. metrų, dauguma respondentų skirtų iki 250 tūkst. eurų. Tam absoliučiai daugumai (97 proc.) prireiktų banko paskolos.
„Šiandien už tokią sumą sostinės miegamuosiuose rajonuose, pavyzdžiui, Pašilaičiuose arba Fabijoniškėse, galima įsigyti naujos statybos butą su pilną apdaila ir net baldais“, – sako R.Pleteras, „Bonava Lietuva“ vadovas.
Tyrimas taip pat atskleidžia, jog daugiau nei pusė (66 proc.) apklaustųjų mano, jog geriausias pirmasis nuosavo būsto tipas būtų butas.
„Butą, kaip pirmąjį būstą, dauguma renkasi dėl patogumo, mat butai dažniausiai yra mieste, kur įrengta visa reikiama infrastruktūra, lengvai pasiekiami būtiniausiai taškai – darbas, darželiai ir mokyklos, prekybos ir pramogų centrai, sporto ir laisvalaikio klubai. Tuo tarpu kotedžai ir namai dažnu atveju yra toliau nuo miesto centro, aplink juos mažiau infrastruktūros. Tai dažnesnis pasirinkimas antrojo būsto pirkėjų, kurie yra kiek vyresni, o jų vaikai jau savarankiškesni“, – sako R.Pleteras.
Ekspertas pažymi, jog Vilniuje naujos statybos būsto nuomos kaina dažnai yra didesnė nei paskolos įmoka bankui, o tai taip pat yra vienas iš veiksnių, raginantis gyventojus įsigyti nuosavą būstą. Be to, R.Pletero teigimu, Lietuvoje į nuosavą būstą žiūrima ne tik kaip į gyvenamą plotą, bet ir į kaip į vieną iš geriausių investicijų, kurią vėliau galima brangiau parduoti ir uždirbti arba išnuomoti ir gauti pasyvias pajamas, ypač jei tas būstas yra sostinėje.
„Pažymėtina tai, jog per pastaruosius 10 metų nekilnojamo turto kainos Vilniuje beveik kiekvienais metais augo: kartais keliais procentais, o kartais – net dešimtimis. Tai tik įrodo nuosavo būsto likvidumą“, – sako R.Pleteras.
