Remiantis tyrimo rezultatais, antroji stambi namų turto vertės kategorija yra žemesnis rėžis nuo 5 iki 10 tūkst. eurų – jį nurodo 19 proc. šalies gyventojų. Šią namų turto vertinimo skalę dažniausiai nurodo didmiesčių gyventojai, rodo tyrimas.
„Tai gali atrodyti kaip paradoksas, kad mūsų šalies didmiesčių gyventojai savo kilnojamąjį namų turtą vertina sąlyginai mažesnėmis sumomis nei regionų gyventojai, tačiau čia slypi viena svarbi detalė. Nemaža dalis didmiesčių gyventojų yra jauni savo karjeros kelio pradžioje esantys profesionalai, taip pat jaunos šeimos, kurių pajamų ir pragyvenimo išlaidų santykis gali būti prastesnis nei gyvenančių mažuose miestuose ir rajonų centruose“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Pasak eksperto, kaip taisyklė, didmiesčiuose gyventi yra brangiau nei regionuose. Čia brangesnis būstas, pramogos ir įvairios paslaugos, didesnės kainos kavinėse ir maitinimo įstaigose. Greičiausiai galima sakyti, kad kilnojamąjį namų turtą nemaža didmiesčių gyventojų dalis kaupia pamažu.
-
Aukciono būdu parduodami Psichikos sveikatos centro statiniai Vasaros gatvėje: štai kokia pradinė kaina
-
Lietuvos komercinio NT investicinių sandorių rinkoje liko tik vietiniai pirkėjai: sunku įžvelgti optimizmo
-
Rekonstruojamos pirmojo Lietuvos planetariumo erdvės: istorinis pastatas atveriamas verslui
Remiantis tyrimu, aukščiausią turimo kilnojamo turto vertę, kuri siekia ir viršija 50 tūkst. eurų, nurodo 12 proc. šalies gyventojų. Tipinis tokio gyventojo portretas yra aukštąjį išsilavinimą turintis ir aukščiausio arba vidutinio lygio vadovu dirbantis asmuo. Vienam tokio namų ūkio nariui per mėnesį tenka daugiau nei 1000 eurų pajamų.
Mažiausią namuose turimo turto vertę, tai yra iki 1 tūkst. eurų sumos, nurodo 3 proc. gyventojų, rodo tyrimas.
Eksperto teigimu, kilnojamasis turtas paprastai yra tai, kuo gyventojai naudojasi ar laiko namuose. Tai yra baldai, buitinė technika, elektronikos prietaisai, vaizdo ir garso įranga, kompiuteriai, meno dirbiniai, juvelyrika ir papuošalai, dviračiai, paspirtukai ir panašiai.
„Nors gyventojai dažniausiai stengiasi pasirūpinti pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos, ne mažiau svarbu yra ir namų turto draudimas. Tai atskira būsto draudimo rūšis, kuria nuo ugnies, gamtos stichijų, vandens, stiklo dūžio, vagystės rizikų apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai“, − sako A.Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, namų kilnojamojo turto žalų atvejai sudarė 38 proc. visų praėjusiais metais registruotų būsto draudimo žalų.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.
