„Pastebimai mažėja susidomėjimas didesniais būstais, atsiranda paklausa mažesniam, bet funkcionaliam būstui, kuriame tikslingai išnaudojamas kiekvienas kvadratinis metras“, – sako „Bonava Lietuva“ architektė Alina Urbutytė.
Pasak jos, dar ne taip seniai buvo vertinami didesni butai, tačiau kylančios statybos kainos, pandemija, kuomet buvo dirbama per nuotolį, pakeitė ir perkančiųjų elgesį.
Pastebima, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria būstams su erdvesnėmis virtuvėmis, o šis pokytis siejamas ne tik su pandemijos padariniais, kuomet žmonės buvo priversti daugiau laiko leisti namie, bet ir su maisto gamybos kultūros proveržiu.
Pasak architektės A.Urbutytės, bendros vakarienės ar maisto ruošimas kartu tampa nauja naujakurių tradicija.
„Tai ne tik mada, bet ir besikeičiantis lietuvių gyvenimo būdas. Jie atranda maisto gamybą namuose, tad virtuvė tampa ne tik kūrybos erdve, bet ir jaukia, patogia vieta susiburti, bendrauti“, – dėsto ji.
Dar vienas paskutiniais metais pastebimas pokytis, kuris siejamas su pandemija – darbas iš namų. „Bonava Lietuva“ architektė atkreipia dėmesį, kad vis dažniau stengiamasi rasti vietą darbo stalui, kartais pasitelkiant kūrybiškus sprendimus, personalizuojant tokio pobūdžio erdvę.
„Sakyčiau, kad automobilio parkavimo vietos klausimą biudžete keičia darbo kambario ar tinkamos tam erdvės įsirengimas“, – sako ji.
Pastaraisiais metais taip pat išaugo susidomėjimas ir mažesniais būstais nuo 40 kv.m. iki 45 kv.m., bei ženkliai krito didesniais nei 55 kv. m. Anot jos, mažesni būstai tampa miestiečių norma, o ši tendencija grindžiama ekonomiškesnių variantų pasirinkimu ir investicine grąža.
„Didesnių dviejų kambarių būstų, tarkime 65 kv. metrų dydžio, galima rasti senesniuose namuose, statytuose 2008 metais, o dabar priešingai. Klientai ieško racionalaus, mažesnio, gerai išplanuoto ir svarbiausia funkcionalaus būsto, bet jau trijų kambarių, kurių dydis kiek didesnis nei 50 kv. metrų“, – sako ji.
Vis dėlto vienas svarbiausių ir aktualiausių prioritetų renkantis būstą išlieka nekintantis: dideli langai ir kuo šviesesnis būstas.
„Tai beveik nekinta ir pasiteisina. Dideli langai vizualiai išdidina būsto erdvę, taip pat įleidžia daugiau šviesos į vidų, kas ypač aktualu šaltuoju metų sezonu“, – teigia A.Urbutytė.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad renkantis būstą su langais į pietvakarinę pusę saulė vasarą gali ir stipriai prikaitinti būstą.
„Atrodo turime visą eilę tamsesnių mėnesių, bet turime ir kitus, kuomet saulės kaitra gali būti net per didelė“, – pažymi ji.
Pastebima ir tai, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria šviesesniems būsto interjero sprendimams ir minimalizmui.
„Jei anksčiau galėdavome matyti gana įvairių interjerų sprendimų nuo klasikos iki retro ar kičo, šiuo metu viskas juda link minimalizmo ir racionalumo. Jokių perteklinių dizaino ar interjero elementų – viskas orientuota į gyvenimo kokybę ir efektyvumą. Dominuoja skandinavų kūrėjų sprendimai, stilistika, kas tikrai nėra blogai, nes priimtina daugeliui bei išlaiko vertę“, – akcentuoja ji.
Pasak jos, naujakuriai vis daugiau dėmesio skiria ir kokybiškai grindų dangai, keičiasi požiūris į vonios erdvę.
„Parketo grindų danga išlieka populiariausia: natūrali, ekologiška, ilgaamžė, turinti savo gerbėjų būrį, bet vertėtų įvertinti, kad medis lepesnė, jautresnė ir reikalaujanti daugiau priežiūros medžiaga“, – atkreipia dėmesį A.Urbutytė.
Kalbant apie vonios erdvių įrengimo tendencijas – lietuvių pasirinkimuose dominuoja racionalūs sprendimai.
„Lietuviai vertina modernesnius sprendimus interjere. Vis dėlto, dušo ar vonios klausimą kiekvienas sprendžia individualiai pagal savo poreikius, tiesa, tam turi įtakos ir būsto dydis. Iki 50 kv. metrų būstuose dominuoja dušai, o vonios – erdvesniuose būstuose“, – vyraujančias tendencijas išskiria ji.
