Keičiasi nuostatos apie gyvenimo kokybę
Tyrimo metu daugiau nei pusė (52 proc.) respondentų nurodė, kad gyvenamojo namo aplinka jiems yra labai svarbi, o dar 41 proc. apklaustųjų mano, jog ji svarbi.
„Šie rezultatai – kontrastas su ta realybe, kurią galėjome matyti prieš 15 ir daugiau metų, kai gyvenamoji erdvė dažnai tartum baigdavosi už buto durų. Nuosavą būstą žmonės prižiūrėdavo, stengdavosi įsirengti kuo jaukiau, tačiau laiptinė ar kiemas buvo suprantami kaip „niekieno“ teritorija, kuriai niekas neskirdavo dėmesio. Visgi visuomenės mentalitetas keičiasi ir žmonės vis geriau supranta, kad gyvenimo kokybę lemia ne tik erdvės namuose, bet ir aplink juos“, – sako tyrimą inicijavusios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tokią visuomenės mentaliteto kaitą atspindi ir daugiabučių kvartalinės renovacijos programos įgyvendinimo tendencijos Lietuvoje. Šiuo metu vis daugiau savivaldybių skatina pereiti prie kompleksinės renovacijos, kai atnaujinami ne tik pavieniai namai, o visa kvartale esanti infrastruktūra – žaliosios zonos, gatvės, kiemų aikštelės, jų apšvietimas ir kt. Tokia renovacija pakeičia estetinį kvartalo vaizdą, skatina praleisti daugiau laiko atnaujintose gyvenamųjų namų erdvėse.
Gyventojų nuomonė – kas pagerintų gyvenamąją aplinką?
Respondentai pasidalijo lūkesčiais, kokiomis priemonėmis būtų galima patobulinti gyvenamąją aplinką. Šiek tiek daugiau nei pusė (51 proc.) apklausos dalyvių įvardijo, jog gyvenimo kokybę ženkliai pagerintų tokie aspektai kaip – tvarkingi šaligatviai, išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyta asfalto danga kiemuose ir greta jų.
Taip pat didelio gyventojų dėmesio sulaukė kita kvartale esančios infrastruktūros dalis – žaliosios zonos bei poilsio erdvės. 46 proc. respondentų nurodė, kad pageidautų geriau sutvarkytų gėlynų ir kitokių želdinių šalia gyvenamojo namo, o 36 proc. atkreipė dėmesį į poilsio zonų įrengimą, laukinių suoliukų pastatymą ar atnaujinimą.
„Visi šie žmonių įvardijami poreikiai įgyvendinami, kai savivaldybė imasi kompleksinės renovacijos ir įsitraukia į kvartalų atnaujinimo procesą. Džiugu tai, kad susidomėjimas tuo šalies savivaldybėse pastaruoju metu auga: kvartalų energetinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 savivaldybės iš 60-ies. Tačiau kol kas tai – tik pirmieji žingsniai“, – sako BETA vadovas.
Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa ne tik padeda sumažinti kvartale suvartojamos energijos kiekį, bet ir prisideda prie bendruomenės bei miesto gerovės. Atnaujinant ištisus kvartalus, diegiant gyvenimo kokybę kvartale didinančias priemones, suteikiamas impulsas įvairių miesto zonų atsigavimui – išauga turto vertė, taip pat didėja patrauklumas gyventojams bei verslui.
Gerosios praktikos skatina pokyčius
Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad aktyvesnis savivaldybės įsitraukimas galėtų paskatinti į savo daugiabučio renovaciją investuoti daugiau žmonių. 76 proc. respondentų, gyvenančių neatnaujintuose namuose, teigė, kad savivaldybės finansinis indėlis į daugiabučio aplinkos sutvarkymą būtų gera paskata imtis namo renovacijos.
Pasak V. Serbentos, teigiamai besikeičianti gyvenamoji aplinka įkvepia daugiabučių gyventojus ryžtis renovacijai. Itin dažnai lemiamą įtaką sprendimui renovuoti būstą daro kaimyninių namų pavyzdys. Didžioji dalis apklaustųjų (65 proc. tarp gyvenančių nerenovuotame name) nurodė, kad kaimyninių namų gerosios praktikos skatina renovacijos imtis ir pačius respondentus.
„Tai, kad daugiabučių renovacijoje geras pavyzdys įkvepia, pastebėjome jau seniai. Kaimynystėje renovuotas namas labai dažnai paskatina apie tai susimąstyti ir netoliese įsikūrusius žmones. Prie to prisideda tiek pagražėjusi gyvenamoji aplinka, tiek atnaujinto namo gyventojų atsiliepimai, griaunantys išankstinius stereotipus. Žinoma, lemiamu veiksniu vis dar tampa greitai pasklindanti informacija apie šiltesnius butus ir sumažėjusias šildymo sąskaitas“, – pasakoja BETA vadovas.
