Draudikai atkreipia dėmesį, kad šventiniu laikotarpiu padaugėja su namų turtu susijusių žalų, kai kyla gaisro ir užpylimo vandeniu rizika, be to, palikti tušti namai traukia ir ilgapirščius.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, šventiniu laikotarpiu apie pusė šalies gyventojų palieka savo namus ilgesniam laikui: 4 proc. sako per šventes išvykstantys nuolat, 12 proc. tai daro dažnai, o 35 proc. – nereguliariai. Švenčių metu keliaujantys dažniau nurodo jaunesni 18-25 metų ir 26-35 metų respondentai. Tuo metu liekantys namuose sako gyventojai, atstovaujantys 46-55 metų ir vyresnes amžiaus grupes.
„Mūsų šalyje įprasta per didesnes šventes lankyti artimuosius, gyvenančius kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, be to, vis daugiau žmonių nusprendžia šventiniu laikotarpiu išvykti atostogų. Todėl išvykstant iš namų būtina pasirūpinti jų saugumu, įsivertinus įvairias galimas rizikas“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.
Vis dėlto, pasak draudimo eksperto, papildomų namų saugumo priemonių imasi toli gražu ne visi – kas dešimtas gyventojas (13 proc.) ilgesniam laikui palieka namus nesusimąstęs apie galimas rizikas.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad daugiausia žmonių prieš išvykdami ištraukia visus prietaisus iš elektros lizdų (59 proc.) bei patikrina langus ir duris (58 proc.). 45 proc. apklaustųjų prisimena užsukti vandens sklendes, taip užbėgdami už akių užpylimo vandeniu rizikai. Kas ketvirtas gyventoja (23 proc.) apie savo išvykimą perspėja kaimynus ir paprašo jų atkreipti dėmesį į paliktus namus, dar 17 proc. įjungia signalizacijos apsaugas.
„Prieš išvykstant labai svarbu išjungti elektros prietaisus, įskaitant ir visas kalėdines girliandas ir lemputes, kad nekiltų jokia gaisro rizika. Netinkamai paliktos šventinės dekoracijos gali sukelti ir trumpąjį jungimą, todėl būtina jas išjungti, kad užtikrintumėte ne tik savo, bet ir kaimynų namų saugumą. Be to, neužsukus vandens sklendžių kyla rizika, kad dėl vamzdžių gedimo ar nutekėjimo vanduo gali apsemti namus ir sugadinti turtą. Tokiu atveju nuotėkis gali sukelti didelę materialinę žalą ir pareikalauti brangių remonto darbų“, – komentuoja A.Juodeikis.
Pasak eksperto, lengvabūdiškas požiūris į namų saugumą gali atsirasti dėl nepakankamo suvokimo apie potencialius pavojus arba įsitikinimo, kad savi namai negali atsidurti piktavalių akiratyje. Taip pat dalis mano, jog jų būstas yra pakankamai saugus, o gyvenamasis rajonas ramus, kad kas nors siekti pasinaudoti jų išvykimu. Neretai tokie įsitikinimai sutrukdo tinkamai pasirūpinti namų saugumu.
A.Juodeikis primena pagrindines namų saugumo priemones, kurių reiktų imtis išvykstant iš namų ilgesniam laikui:
- Jei planuojate ilgesnę išvyką per šventes, paprašykite patikimo kaimyno ar artimo žmogaus kartkartėmis patikrinti jūsų namus. Tai padės pastebėti galimas problemas laiku;
- Jeigu dažnai išvykstate ilgesniam laikui, apsvarstykite įsirengti aukštos kokybės vaizdo stebėjimo kameras. Įsitikinkite, kad jos veikia tinkamai, nes jų užfiksuoti vaizdai gali būti vertingi tiriant incidentus;
- Jei namuose turite vertingų daiktų (papuošalai, svarbūs dokumentai, kt.) rekomenduojama juos laikyti seife. Tai padės sumažinti riziką prarasti svarbius ir brangius asmeninius daiktus;
- Prieš išvykdami ilgesniam laikui, ištraukite visus nenaudojamus prietaisus iš elektros lizdų. Tai padės išvengti galimos elektros įrangos gedimų ir gaisro rizikos;
- Patikrinkite, ar visi langai yra sandariai uždaryti, o durys – tinkamai užrakintos;
- Užsukite vandens sklendes, kad išvengtumėte netikėto užliejimo ar vamzdžių gedimų.
- Apsvarstykite šarvuotų durų, jei tokių neturite, ir kelių spynų įrengimą, kurios suteiktų papildomą apsaugą.
