Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius NT plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Šiais metais geriausio prekybinio projekto kategorijoje dalyvauja šiuolaikinis prekybos centras „Panorama“, „Urban Hub“ – verslo ir prekybos miestas, prekybos parkas „Una“ bei projektas „Stockholm“.
Pirmame tekste pristatome projektus „Panorama“ ir „Urban Hub“.
Šiuolaikiniame prekybos centre „Panorama“ dar daugiau gyvybingumo ir modernumo
Modernizuojant prekybos centrą „Panorama“ tikslas buvo ne tik atitikti šiuolaikiniam prekybos centrui keliamus kriterijus, bet ir juos viršyti, pagerinti kliento patyrimą įvairiais sprendimais: sukurti darbui ir susitikimams skirtas erdves, mamoms ir tėčiams su mažyliais dedikuotą poilsio erdvę, viešojo transporto laukimo salę prie Narbuto g. įėjimo, bendrą paštomatų erdvę, taip pat papildyti Mados portfelį premium ženklais platesniam pasirinkimui, atnaujinti ir padidinti jau esamas parduotuves.
Pagrindinis architektūrinis tikslas – sukurti šiuolaikiškas erdves, kurios atitiktų besikeičiančius lankytojų poreikius ir pakeistų įprastą prekybos centrų suvokimą.
Stereotipiškai mąstoma, kad prekybos centras skirtas tik apsipirkimui, tad atnaujimo metu buvo sukurtos ir pritaikytos šiuolaikiniam skubančiam vartotojui funkcinės zonos, kurios palengvina kasdienio gyvenimo rutinas ir pagerina gyvenimo kokybę.
„Kai kurias erdves atvėrėme, kad jos būtų pripildytos natūralios šviesos, o kitas suvaldėme, suteikdami joms jaukumo. Sukūrėme papildomas erdves darbui, susitikimams, poilsiui, šeimoms skirtą erdvę su kūdikiais ir mažais vaikais. Siekiame, kad kiekvienas lankytojas čia rastų visas reikalingas paslaugas ir jaustųsi komfortabiliai“, – teigia „Panoramos“ generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė.
Ji priduria, kad švedų architektų komanda „Panoramą“ matė kaip savotišką mažą Vilniaus miestą. Prekybos centro alėjas sukūrė kaip miesto unikalias gatves, o centrinėje aikštėje įrengtas amfiteatras primena miesto aikštę, skirtą bendruomenės susibūrimams ir renginiams.
„Baroko stilius, vyraujantis Vilniaus Senamiesčio architektūroje, įkvėpė mūsų interjero dizaino sprendimus. Pavyzdžiui, baroko stiliaus paveikslai su užpaišytais grafičiais, atspindi baroko architektūrą, susidraugavusią su gatvės šiuolaikiniu menu (grafičiais). Taip pat turime ir vietinių meno kūrėjų darbų – piešinius ant sienų, kuriuose atsispindi Vilniaus miesto ir ypač Žvėryno rajono motyvai, atskleidžiantys šiuolaikinio miesto dvasią ir įnešantys gyvumo į bendrą erdvės atmosferą“, – dalinasi B.Kalanovaitė.
Kuriant šias erdves buvo siekta, kad kiekvienas prekybos centro kampas būtų tiek funkcionalus, tiek išskirtinis, lengvai pritaikomas kasdienėms lankytojų reikmėms.
„Mūsų požiūriu, miesto erdvės neturi tapti šaltomis akmens sienomis ar paminklais; jos turi tarnauti žmonėms ir praturtinti kasdienį gyvenimą. Todėl visus sprendimus priimame vertindami jų ilgalaikį poveikį – galvojame apie šiandienos ir ateities lankytojų poreikius, kad „Panorama“ taptų erdve, kuri įkvepia ir kuri skatina sugrįžti“, – sako generalinė direktorė.
Renovacijos metu buvo pakeistas fasadas, atverta daugiau galimybių patekti į „Panoramą“ iš gatvės greičiau ir patogiau. Viešojo transporto stotelė su autobusų tvarkaraščiu prekybos centre suteikia galimybę patogiai laukti autobuso viduje. Šie patogumai palengvina kasdienį lankytojų judėjimą ir dar labiau įtraukia „Panoramą“ į miesto gyvenimą. Aplinka ir toliau bus tobulinama kituose etapuose, siekiant suteikti dar daugiau gyvybingumo ir modernumo išorinėje dalyje Narbuto gatvės pusėje.
„Siekėme, kad „Panorama“ būtų ne tik apsipirkimo vieta, bet ir erdvė, kurioje patogu atlikti kasdienius reikalus, dirbti, ilsėtis, susitikti su draugais ar verslo partneriais. Čia atsirado naujos terasos ir įvairios funkcinės zonos, skirtos ne vien praėjimui, bet ir darbui, poilsiui, susitikimams ar vaikų priežiūrai, žaidimams. Tokiu būdu sukūrėme patogią ir įvairiapusišką aplinką miesto bendruomenei, kad lankytojai galėtų čia patogiai praleisti laiką“, – pažymi B.Kalanovaitė.
Kuriant interjerą, siekta ilgaamžiškumo – bazinė interjero dalis formuota nepasiduodant trumpalaikėms madoms. Naudotos tik ilgaamžės ir natūralios medžiagos, tokias kaip akmuo, stiklas ir medis. Turint tokią bazę, atnaujinimai galimi per lengviau pakeičiamus akcentus, kaip baldai ar aksesuarai. Kai kurios apdailos medžiagos buvo panaudotos antrą kartą, taip sumažintas atliekų kiekis.
„Panoramos“ atnaujinimas – tai ne tik estetika, bet ir praktiškumas. Įdiegėme „Dali“ apšvietimo sistemą, kuri automatiškai reguliuoja šviesos intensyvumą pagal aplinkos sąlygas ir padeda taupyti energiją. Dirbtinio intelekto valdomos šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo įrenginių sistemos taip pat leido reikšmingai sumažinti išlaidas – 2023 m. šildymo kaštai sumažėjo 38 %, o elektros – 20 %. Be to, naudojame „Granlund“ programą, leidžiančią patogiai bendrauti ir spręsti kasdienius klausimus su daugiau nei 200 nuomininkų. Šiuo metu naujinama kompiuterinė valdymo sistema „BMS“, kuri leidžia valdyti pastato sistemas dar išmaniau“, – teigė B.Kalanovaitė.
Projekto pavadinimas: prekybos centro „PANORAMA“ atnaujinimas
Projektuotojas / Projekto vadovas: UAB „Vilniaus architektūros studija“/Giedrė Kličienė ir Vytautas Lukoševičius
Architektas (-ai): „Rstudio for architecture“, AB/ arch. Guisli Benito, arch. Parisa Pour, arch. John R Johanson
Projekto statybos rangovas: UAB „Domasta“
„Urban HUB“ – architektūrinės estetikos fanatikams
„Urban HUB“ Kaune – SBA kuriamas verslo ir prekybos miestas strateginėje Kauno vietoje, tarp A1 ir A6 magistralinių kelių. Visų trijų etapų ~70 000 kv. m. komercijos mieste – išskirtinė architektūra, galimybės kurtis lanksčiai, plėstis bei optimizuotis. Projekte kuriasi verslai, kuriems svarbi darbuotojų gerovė ir teigiamos klientų patirtys – planuojama, kad įgyvendinus tris etapus, projekte dirbs per 1000 darbuotojų, todėl projektuojamos ne tik darbo, bet ir poilsio, laisvalaikio erdvės tiek lankytojams, tiek ir darbuotojams, siekiant užtikrinti komfortišką, patogią ir modernią darbo aplinką.
„Urban HUB“ prekybos ir verslo miestus Vilniuje ir Kaune kūrėme kartu su Danijos architektais PLH bei „HEIMA“ architektūros studija, kuri padėjo PLH idėjas įgyvendinti realybėje. Architektūrai skyrėme išskirtinį dėmesį – norėjome sukurti funkcionalias, biurą, prekybos ir sandėlio erdves vienoje vietoje apjungiančias erdves, tačiau priešingai, nei įprasta rinkoje, nuošalėje nepaliekant meninės ir architektūrinės raiškos. „Urban HUB“ kūrėme su idėja pakeisti rinkoje įprastą požiūrį į „Stock-office“ projektus. Turėjome tikslą konceptualiai sujungti modernumo, funkcionalumo ir senamiesčio ar miestelio įspūdžio architektūrinius sprendinius.
Būdami architektūrinės estetikos fanatikai – nuolat plečiame ribas. Nuobodžios sandėlių dėžutės – ne mūsų kelias. Todėl architektūrinės koncepcijos atrankoje kėlėme užduotį išgryninti idėją, kuri perrašys įprastus elektroninės prekybos erdvių sprendinius. Su PLH komanda būtent tai ir sukūrėme – naują koncepciją ir verslo modelį, kuris atlieps besikeičiančius pirkėjų įpročius bei prekybininkų poreikius. Konceptualiai vieningos erdvės ir jaukios miestelio gatvelės bus ne tik patogi tranzitinės prekybos vieta, bet ir vieta, kur klientams ir darbuotojams gera būti ir prasmingai praleisti laiką“, – sakė „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.
Jis priduria, kad be to, kad „Stock-office“ segmente „Urban HUB“ architektūra išsiskiria savo ryškumu, raiška, netolygiu fasadu ir namus primenančiais sprendiniais, svarbu ir jausmas, kurį norėta kelti čia dirbantiems ir apsiperkantiems. Vaikštinėjant gatvėmis jausmas – lyg tikrame miestelyje. Skirtingas aukštingumas, įvairūs fasadai, aikštės ir skverai, žaliosios erdvės.
Tvarumo požiūriu, „Urban HUB“ prisideda prie ekologiškesnės miesto infrastruktūros kūrimo. Visų pirma – galimybės verslui savo veiklą koncentruoti vienoje vietoje taip taupant tiek kaštus, tiek ir logistikos išlaidas, tiek atsisakant perteklinės statybos. Patalpos įrengtos pagal aukštus energetinio efektyvumo standartus – A++ energinė klasė, BREEAM New construction tvarumo sertifikatas. Projekto eksploatacijoje naudojamos pažangios šildymo, vėdinimo bei apšvietimo technologijos, kurios mažina energijos suvartojimą. Klientams 100 proc. užtikrinama žalioji energija, o ateities planuose – ir saulės elektrinės ant projekto stogo.
Kuriant Urban HUB, daug dėmesio skirta aplinkinei bendruomenei bei jos poreikiams. Visų pirma – iki teritorijos atvesti centriniai tinklai, prie kurių toliau gali jungtis ir čia gyvenantys.
„Lygiagrečiai – žaliosios ir poilsio zonos šalia „Urban HUB“, jas apželdinome atsižvelgiant į klimatinę zoną, siekiant išlaikyti vietines augalų kultūras. Pėsčiųjų ir dviračių takai orientuoti į sveiką gyvenimo būdą ir perspektyvą ateityje juos sujungti su miestu. Šalia mūsų iniciatyva planuojama įrengti ir viešojo transporto stotelę, siekiant užtikrinti tvarumą, patogiau atvykti į miestelį tiek jo darbuotojams, tiek lankytojams, o kaimyninėms bendruomenėms patogiau atvykti namo“, – dalinosi „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis
Projekto pavadinimas: Kauno „Urban HUB“ I etapas
Projektuotojas/Projekto vadovas: SKIB – statybos konsultantų inžinierių biuras (Vaidas Saveikis; Vytautas Pajaujis), HEIMA – Tomas Vaičiulis
Architektas (-ai): PLH Arkitekter – Steen Enrico Andersen; Lina Bareikytė-Dumčiuvienė
Užsakovas: UAB UH2
Generalinis rangovas (rangovas): YIT LIETUVA
