Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius NT plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Šiais metais geriausio daugiafunkcio projekto kategorijoje dalyvauja: „Šv. Stepono Baltas lapas“ ir „SOLO SOCIETY City House Vilnius“ – bendro gyvenimo namai, „Youston Co-living“ projektas Vilniuje, Vilniaus lenkų kultūros namai bei AB „Lietuvos draudimas“ administracinių ir gyvenamųjų namų kompleksas.
Antrame straipsnyje pristatome Vilniaus lenkų kultūros namus bei AB „Lietuvos draudimas“ administracinių ir gyvenamųjų namų kompleksą.
Pirmame straipsnyje skaitykite apie „Šv. Stepono Baltas lapas“ ir „SOLO SOCIETY City House Vilnius“ – bendro gyvenimo namus bei „Youston Co-living“ projektą Vilniuje.
AB „Lietuvos draudimas“ administracinių ir gyvenamųjų namų kompleksas – su istorijos prisilietimu
„Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ naujo biurų komplekso B10 duris sostinės senamiestyje (J. Basanavičiaus 10) atvėrė praėjusių metų rugsėjį. Tai keturių pastatų kompleksas, kurį sudaro du administraciniai ir du gyvenamosios paskirties pastatai. Bendras pastatų komplekso plotas siekia apie 10,8 tūkst. kv. m, projekto investicija viršijo 20 mln. eurų. B10 projektą suprojektavo tarptautinis architektų biuras „Archinova“ kartu su Danijos architektų studija „PLH Arkitekter“, generalinis projekto rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“.
Planuojant komplekso statybas buvo gauti projektiniai pasiūlymai iš kelių garsių dalyvių, atsirinkdami juos teikėme pirmenybę galimybei miesto širdyje suprojektuoti ir įrengti ne tik ofisų, bet ir gyvenamosios paskirties pastatus“, – dalinasi „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.
Ruošiantis statyboms, buvo atrasta ir archeologinė vertybė – XVI amžiaus pabaigos baroko epochos statinių liekanos. Jos buvo moderniai įkomponuotos hole, kad ir J. Basanavičiaus gatvės praeiviai galėtų pasigrožėti ja per vitrininius langus. Tai archeologinis radinys − ūkinės paskirties pusrūsis su gerai išsilaikiusiu akmenų grindiniu, virš kurio galėjo stovėti gyvenamosios patalpos.
Statinys pastatytas dominikonų vienuolių, kuriems tuo metu priklausė šios teritorijos žemės sklypas. Virš archeologinio radinio įkomponuotas tiltelis simboliškai primena laikotarpių kaitą. Holo patalpose eksponuojamas menininko Viliaus Dringelio meno kūrinys, kuris simbolizuoja pastato įrengimo koncepciją – Istoriją ir Modernumą. Erdviškai kūrinio linijos „susikalba“ su turėklų ažūrinėmis linijomis, pats kūrinys turi gaivumo, lengvo potėpio. Pastatų kompleksas taip suprojektuotas, kad per didelius vitrininius langus bei nuo stogo terasos atsiveria nuostabi Vilniaus miesto panorama ir galime grožėtis miesto bažnyčių stogais bei varpinėmis.
„Lietuvos draudimo“ biuro įrengimo idėja kilo norint atliepti vieną iš pamatinių įmonės vertybių – bendradarbiavimą. Naujasis LD pastatas suprojektuotas atsižvelgiant į skirtingus darbuotojų poreikius: čia galima rasti erdvės ir komandinėms diskusijoms, ir inovatyvioms idėjoms kurti, ir privatumui bei susikaupimui išlaikyti. 5-iuose biuro pastato aukštuose darbui yra skirtos 500 kv. m ploto erdvės. Visi darbo baldai – stalai ir kėdės yra ergonomiški, įrengtos alternatyvios darbo vietos su patogiais foteliais bei staliukais, pasitarimų kambariai nuo darbo zonos atskirti garsą izoliuojančiomis stiklo pertvaromis, įrengti akustiniai garso sugėrimo sprendiniai, taip pat modernios kabinos telefoniniams pokalbiams.
Dviejų korpusų pastatuose vienu metu gali dirbti apie 250 darbuotojų. Dėl sklypo ypatumų pro langus matome unikalaus laiptuoto dizaino kiemą su žalia augalų oaze. Jame integruota moderni automatinė laistymo sistema, kuri padeda išsaugoti augalų gyvastingumą. Pats kiemas atviras tiek darbuotojams, tiek klientams, tiek visuomenei“, – dalinasi S. Abraškevičius.
Projektą įgyvendinant pasirinktas erdvinis sprendimas pastatų kompleksą įrengiant pakopomis šlaite, nes sklype ryškus aukščių perkritimas šiaurės–pietų kryptimi, kur peraukštėjimas kinta beveik iki 8 metrų aukščio. Atliktas sklypo sutvarkymas – įrengtos bendro naudojimo vaikų žaidimų bei poilsio aikštelės, automobilių parkavimo vietos, su elektromobilių krovimo stotelėmis, bei tvariam judėjimui dviračių bei paspirtukų saugykla. Pastatų kompleksas įsikūręs miesto Senamiesčio zonoje, visiškai šalia Reformatų Vingrių skverų, bei nesunkiai pėsčiomis pasiekiami Senamiesčio zonoje esantys muziejai bei teatrai.
Statant pastatą panaudotos modernios ir tvarios inžinerinės technologijos:
– dėl sklypo išdėstymo specialiu moderniu metodu lieti pamatai – ne tradiciniai gręžtiniai, kur kiekvienas polius gręžiamas atskirai, bet specialiu ekskavatoriaus kaušu iškasant gruntą ir užpildant specialiu skystu moliu, kuris po to pilant betoną išstumiamas ir panaudojamas dar kartą. Taip pats gruntas tampa laikančiąja konstrukcija kol betonas sustingsta.
– lietaus surinkimo sistema, kuri apsaugotų pagrindinę gatvę nuo užliejimo;
– moderni priešgaisrinė sistema su automatinėmis priešgaisrinėmis užuolaidomis bei 150 kubinių metrų vandens rezervuaru;
Atsižvelgiant į „Lietuvos draudimo“ tvarumo tikslus, pastatų fasadams panaudotos ilgaamžės ir natūralios medžiagos: granitas, stiklas, klinkerio plytos, aliuminio skarda.
- Projektuotojas/Projekto vadovas: UAB „ARCHINOVA“ + „PLH Arkitekter“ / Aušra Gvildienė.
- Architektai: UAB „ARCHINOVA“ – Antanas, Aušra ir Aleksandras Gvildžiai, Virginija Kazlauskaitė, Jovita Saveikė, „PLH Arkitekter“ – Steen Enrico Andersen, Lina Bareikytė–Dumčiuvienė.
- Generalinis rangovas (rangovas): AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“.
Vilniaus Lenkų kultūros namuose – itin sudėtingi technologiniai ir inžineriniai sprendimai
Šis daugiafunkcis centras, įsikūręs Naugarduko g. 76, organiškai įsilieja tarp kitų miesto pastatų. Jis gimė rekonstrukcijos metu pristačius naują pastato dalį per atstumą nuo esamo bei sujungus korpusus su įstiklinta galerija 2 aukšto lygyje. Siekiant kontekstinio užstatymo, sklype nugriautas senas sandėlis-garažas ir vietoj jo suprojektuotas modernus naujas korpusas, turintis reprezentatyvius fasadus ir derantis prie besiformuojančios kvartalo koncepcijos.
Šiandien Vilniaus Lenkų kultūros namai – tai 4 aukštų administracinės paskirties naujas korpusas su 1 aukšto požemine parkavimo aikštele, kurioje telpa 48 automobilių parkavimo vietos. Taip pat įrengtos 2 elektromobilių įkrovimo stotelės ir beveik 30 stovėjimo vietų dviračiams.
Šalia pastato, 1 aukšto lygyje, suprojektuota antžeminė automobilių parkavimo aikštelė su 38 parkavimo vietomis, iš dalies po pastatu. Aplink sutvarkyti šaligatviai, dviračių takai, vejos.
1-ame Vilniaus lenkų kultūros aukšte įsikūrusi kavinė, kartu su viešbučio vestibiuliu ir lifto holu. 2-ame aukšte – 28 numerių viešbutis, kuris yra esamo viešbučio sename pastate pratęsimas. 3-iame ir 4-ame aukštuose suprojektuota apie 200 vietų universali salė ir televizijos studija. Salės ir studijos tūriai yra per du aukštus – apie 6 m aukščio. Salė – universali, su mobilia scena ir gali būti pritaikyta mažiems teatro spektakliams.
Suprojektuotas pastatas yra atviras visai visuomenei ištisus metus – čia nuolat organizuojami koncertai, įvairios šventės ir kiti renginiai, kaip pvz., sirgalių zona Europos futbolo čempionato metu.
Atliekant rekonstrukcijos darbus, bendrasis Vilniaus lenkų kultūros pastato plotas gerokai išsiplėtė ir nuo 6 tūkst. kv. metrų padidėjo net iki 10 tūkst. kv. metrų, o darbai užtruko apie dvejus metus.
Kaip teigia projekto architektas Miroslawas Szejnickis, nors pastatas iš išorės atrodo santūrus ir paprastas, tačiau viduje yra panaudoti itin sudėtingi technologiniai ir inžineriniai sprendimai.
„Tai ir akustiniai, ir garso izoliaciniai, elektros maitinimo sprendimai. Kadangi daugiafunkciame pastate įsikūrusi ir televizijos studija, ir salė, buvo reikalingos atitinkamos techninės galimybės, kad būtų galima transliuoti iš skirtingų erdvių. Tai buvo neeiliniai sprendimai, pavyzdžiui, jeigu turime salę virš viešbučio erdvės, vadinasi, apačioje negali nieko girdėtis“, – pasakoja M. Szejnickis.
Architektas priduria, kas Vilniaus lenkų kultūros namų pastato aukštis neišsiskiria iš kitų ir savo užstatymu sujungia dvi gatves – Naugarduko ir Kauno.
„Šis daugiafunkcis pastatas labai organiškai įsilieja į bendrą vaizdą, nesugadina esamos urbanistinės struktūros, atrodo, lyg ten ir buvęs, o išorei panaudotos apdailos medžiagos – aliuminio plokštės atrodo išskirtinai, kadangi spalva kinta nuo apšvietimo“, – dalinasi architektas.
Jis prideda, kad statant pavyko įgyvendinti visus numatytus architektūrinius sprendimus: „Tai buvo ilgas darbas su užsakovu, kadangi tai – dviejų valstybių projektas. Visi planai, kurie buvo aptarti iki mažiausio elektros lizdo, sulaukė pasisekimo ir įvertinimų.“
- Projektuotojas/Projekto vadovas: Statybos inžinierių konsultantų biuras/Pv. Audrius Pučeta.
- Architektas (-ai): Miroslaw Szejnicki, Gintaras Čaikauskas, interjerai Miroslaw Szejnicki, Laimutė Buržinskaitė, Gintarė Privedienė, Evelina Zaveckienė, akustika Viktoras Mekas.
- Užsakovas: Labdaros ir paramos fondas Vilniaus lenkų kultūros namai
- Generalinis rangovas: „YIT Lietuva“.
