Anksčiau Rusijoje buvo sunku įtikinti žmones imti paskolas. Dešimtmečius trukusi sovietinė propaganda, smerkianti kreditus kaip nepakeliamą naštą, suveikė. Net žlugus komunizmui, rusai paskolas vis dar vadino „skolų vergija“.
Tačiau per pastaruosius kelerius metus dėl dosnios valstybės subsidijų programos, skirtos naujų pastatų pirkėjams, smarkiai padaugėjo rusų, imančių būsto paskolas, rašo „The Economist“ .
Vis tik besaikės valstybės subsidijos paskatino nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, dėl kurio sparčiai kilo būsto kainos, konstatuoja „The Economist“ žurnalistai.
Pažymima, kad 2020 m., kai Rusijoje siautė Covid-19, valdžia siekdama paskatinti ekonomiką, padidino lengvatas perkantiems nekilnojamąjį turtą naujuose pastatuose.
Iš pradžių bankai pasiūlė lengvatinę maždaug 6 proc. palūkanų normą, kuri buvo maždaug 2 procentiniais punktais mažesnė už rinkos palūkanų normą. Skirtumą kompensavo valstybė. Panašios nuolaidos vėliau buvo pasiūlytos darbininkams ir žmonėms, persikeliantiems į Arktį, Sibirą ir okupuotas Ukrainos teritorijas.
Labiausiai paskolų apimtys pradėjo augti prasidėjus karui. Praėjusiais metais bankai išdavė paskolų už 88 mlrd. dolerių, arba 4 proc. BVP, t. y. gerokai daugiau nei 2020 m.
Rusijos centriniam bankui pradėjus didinti palūkanų normas, schemos patrauklumas dar labiau padidėjo. Birželio mėn. atotrūkis tarp valstybinės palūkanų normos ir rinkos palūkanų normos už būsto paskolas sudarė daugiau kaip 10 procentinių punktų.
Dėl to Kremlius moka didelę sąskaitą. Rusijos finansų ministerija šiai schemai jau išleido beveik pusę trilijono rublių. Išlaidos netrukus gali padidėti, jei liepos 26 d. centrinis bankas padidins palūkanų normas iki 18 proc.
Be to, subsidijuojamų paskolų bumas sukėlė būsto rinkos burbulą. Praėjusiais metais buvo pastatyta 110 mln. kv. m būsto, palyginti su vidutiniškai 59 mln. kv. m ankstesniais metais. Sparčiai kyla ir kainos. Maskvos miestų ekonomikos institutas apskaičiavo, kad 2020-2023 m. didžiuosiuose miestuose būstas pabrango 172 proc.
Pasak „The Economist“, Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina apkaltino vyriausybės subsidijas dėl būsto rinkos „perkaitimo“. Spaudžiamas Rusijos centrinio banko ir finansų ministerijos, Kremlius ėmėsi veiksmų. Gruodžio mėn. padidintas pradinis įnašas nuo 20 iki 30 proc. O šio mėnesio pradžioje buvo nutraukta ir populiarioji paskata naujų butų pirkėjams. Analitikai prognozuoja, kad antrąjį pusmetį naujų būsto paskolų skaičius gali sumažėti apie 50 proc.
