Pojūčiai siejasi su emocijomis
Tinklaraščio „Namų terapija“ autorė, psichologė Irma Skruibienė, vedanti seminarus apie savų namų kūrimą, sako, kad žmogaus noras puoselėti namus ir namų aplinką susijęs su saugumo jausmu.
„Namų erdvėje saugumo jausmas tiek fizine, tiek emocine prasme yra reikšmingas. Namai yra ta vieta, kurioje galime nusimesti socialines kaukes ir būti taip, kaip norisi, kur nereikia atitikti aplinkos keliamų lūkesčių. Namai suteikia saugumą būti savimi, jaustis savo aplinkos ir savo gyvenimo šeimininkais. Ar bent jau to iš jų tikimės“, – teigia psichologė.
Pasak I. Skruibienės, su namais susijusi mūsų savijauta yra dvejopa – viena vertus, ji priklauso nuo kartu gyvenančių žmonių emocinės būsenos ir tarpusavio santykių, kita vertus, esame jautrūs aplinkai, ypač namų: „Mūsų savijauta namuose susijusi ir su juose patiriamais pojūčiais. Britų dizainerė Ilse Crawford kalba apie tai, kad kurdami namus dažniausiai labai rūpinamės vizualia interjero dalimi, kuri yra svarbi, tačiau pamirštame, jog aplinka mus veikia ne tik per regą, bet ir per klausą, prisilietimą, kvapus, skonį. Rega atitolina nuo aplinkos, sukuria galimybę atstumui. Labiau kūniški pojūčiai – lytėjimas, uoslė, skonis – mus prie aplinkos artina, padeda su ja kurti artimesnį ryšį. O mūsų pojūčiai tiesiogiai siejasi su emocijomis“.
Specialistės teigimu, retai apie tai galvojame, tačiau tai, kaip jaučiamės įsisupę į minkštą šiltą pledą, ką patiriame užuosdami kavos aromatą, kuria emocinę namų atmosferą ir komfortą.
Kas už lango, tampa vis svarbiau
Ar rinkdamiesi būstą žmonės suvokia minėtus dalykus? Statybų bendrovės „YIT Kausta“ marketingo ir pardavimų vadovė Jurga Vilkenė pastebi, kad ieškodami naujų namų klientai labiausiai dėmesį skiria vietai ir saugumo jausmui, o tarp besidominčių būstu išskirtinėse vietose stiprėja dėmesys aplinkai, kurioje ruošiamasi gyventi.
„Renkantis būstą vis dar svarbiausia išlieka vieta. Vystome daug projektų skirtingose Vilniaus vietose: Viršuliškėse, Naujamiestyje, Žirmūnuose, miesto centre, taip pat Kaune, todėl mūsų klientams galime pasiūlyti įsigyti būstą poreikius atitinkančioje vietoje. Žinome, kad būsto pirkėjui labai svarbus jo investicijų į nekilnojamąjį turtą saugumas: dar visai neseniai buvo daug vienadienių statytojų ir skaudžių patirčių, todėl žmonės ieško patikimumo ir garantinių įsipareigojimų vykdymo. Trečias elementas, kuris ypač svarbus tarp aukštesnės klasės būsto pirkėjų, tai dėmesys aplinkai“, – sako J. Vilkenė.
Neužtenka, kad prie namų būtų keli suoliukai ar medeliai, reikia atskirtų funkcinių erdvių – vaikų žaidimo aikštelių, pasivaikščiojimo takų, poilsio zonų, įdomesnių landšafto sprendimų. Statytojai reaguoja į šiuos poreikius.
„Pavyzdžiui, „Naujosios Rivjeros“ projekte aiškiai padalintos zonos, kad gyventojai nebūtų trikdomi: vienoje gyvenvietės pusėje yra vaikų žaidimo aikštelės, kitoje – poilsio zona. Kauno Piliamiestyje vidiniame kieme išsaugojome senąjį pušyną, o pakrantėje suformavome amfiteatrą, pasivaikščiojimo takus, kur gyventojai gali leisti laiką besigėrėdami Kauno pilies, senamiesčio, Santakos vaizdais. Įgyvendindami „Užupio etiudo“ projektą, bendradarbiavome su menininke A. Dambrauskiene, kuri papuošė kiemą keramikos dirbiniais. Tokie elementai prisideda prie bendros žmonių savijautos. Gražioje, sutvarkytoje ir funkcionalioje aplinkoje gera ilsėtis“, – konkrečius darnios aplinkos pavyzdžius vardina „YIT Kausta“ atstovė.
Skiriasi net būsenos
Po sąlyčio su gamta ar jos elementais, skiriasi ne tik emocinės, bet ir kognityvinės būsenos. I. Skruibienė cituoja aplinkos psichologijos eksperto Colino Ellardo knygoje esančius tyrimus, kad žiūrint į gamtos vaizdus mūsų akys juda kitaip, nei stebint urbanistinį vaizdą. Žvilgsnis fiksuojamas trumpiau, akys nuo vieno objekto prie kito juda daug sparčiau, mums tam nereikia valingų pastangų, todėl naudojame mažiau energijos.
„Tad dažniausiai po buvimo gamtoje grįžtame geresnės nuotaikos, atsipalaidavę ir gebantys geriau susikaupti. Aplinkos psichologai vienareikšmiai teigia, kad gamtos apsuptis mums turi labai pozityvų, net gydomąjį poveikį, ir tam gali užtekti malonaus gamtos vaizdo, matomo pro langą“, – sako psichologė.
J. Vilkenės teigimu, vaizdas pro langą yra vienas pagrindinių emocinių kriterijų, renkantis savo svajonių namus: „Neveltui visuomet didžiausią susidomėjimą sukelia būstai, pro kurių langus matyti upė, pušynas, žaluma. Gražus vaizdas pro langą žmogų nuteikia pozityviai nuo pat ryto, įkvepia, tai – dalis laimingų namų“.
I. Skruibienės vedamų seminarų dalyviai dažniausiai turi įsivaizdavimą, ko norėtų, bet jaučiasi nedrąsiai, varžosi savo norus išsakyti architektams ir dizaineriams. Specialistė ragina nebijoti ir vardina svarbiausius principus, kuriais vadovaujantis reikėtų kurti savo namus.
„Pagrindinis principas – atsižvelgti į savo poreikius, emocinę savijautą, kurią jums suteikia viena ar kita erdvė, jos elementai. Žinoma, gyvendami socialiame pasaulyje neišvengsime interjero tendencijų, nuomonių ir praktiškumo poreikių. Šios dalies taip pat nereikia atsisakyti, tačiau svarbu visame šiame procese nepamesti savęs“, – primena psichologė.
