Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvauti ir valstybės paramą gauti gali tik daugiabučiai namai (tris butus ar daugiau turintis pastatai), kurie buvo pastatyti iki 1993 m.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato, kad parama yra skiriama pastatams, kurie po atnaujinimo pasiekia ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę, o po renovacijos sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turi sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos.
Dažnu atveju šie minimalūs sutaupymo reikalavimai yra gerokai viršijami, o po modernizavimo sutaupoma net apie 50-70 proc. šilumos energijos.
Didžiausias dėmesys – pažeidžiamoms socialinėms grupėms
Siekdama apsaugoti socialiai pažeidžiamiausias šalies gyventojų grupes, valstybė bene didžiausią dėmesį skiria sunkiausiai besiverčiantiems asmenims ir deda papildomas pastangas, norint įtraukti juos į renovacijos procesus.
Teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją turintys gyventojai gali mėgautis renovacijos privalumais ir už tai nemokėti nieko, nes visą daugiabučio modernizavimo kainą padengia valstybė. Tarp tokių gyventojų patenka ir teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją turintys pensininkai.
Šiems gyventojams yra padengiamos visos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, taip pat kredito ir jo palūkanų išlaidos. Tiesa, norėdami neprarasti teisės į šildymo išlaidų kompensaciją ir tuo pat metu gauti visą paramą būsto atnaujinimui, gyventojai privalo pritarti daugiabučio atnaujinimui.
Be paramos nelieka ir kiti gyventojai
Parama yra skiriama ir kitiems Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviams.
Pavyzdžiui, valstybė visiems butų savininkams 100 proc. padengia projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.
Be to, dar 30 proc. investicijų į renovaciją yra kompensuojama įvairių būsto energinį efektyvumą didinančių priemonių diegimui. Gyventojai gali: apšiltinti stogą, sienas ar cokolį, įstiklinti balkonus, pakeisti langus, atnaujinti liftus. Parama gaunama ir atnaujinus ar modernizavus šildymo ir karšto vandens sistemas, pertvarkius ventiliacijos sistemą ar namuose įsirengus rekuperatorius.
Papildomi 10 proc. yra kompensuojami tiems butų savininkams, kurie nusprendžia įsidiegti papildomas namo energinį efektyvumą didinančias priemones, t.y. balansinius ventilius ant stovų, modernizuoti seną ar naujai įsirengti automatizuotą šilumos punktą. Ši parama suteikiama ir pertvarkius ar pakeitus šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius.
Papildoma parama atsinaujinančių šaltinių diegimui
Be to, sudaryta daugiau galimybių daugiabučiui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų ir energiją šilumai bei karštam vandeniui gamintis naudojant šilumos siurblius, saulės kolektorius ar kitus atsinaujinančios energijos įrenginius. Tokiems projektams ir priemonėms gali būti skiriama papildoma 30 proc. parama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
-
Renovacijos dilema: kada reikėtų atnaujinti daugiabutį ir kodėl
-
Kokias daugiabučio atnaujinimo priemones gali rinktis gyventojai?
-
Daugiabučio fasado modernizavimas: kodėl reikia apšiltinti būstą ir pakeisti jo langus?
-
Modernizuotų daugiabučių šilumos punktų nauda: šildymo sezono pradžią ir pabaigą pasitiksite sklandžiai
-
Šildymo sistemos pertvarka daugiabutyje: mažesnės sąskaitos ir didesnis komfortas
-
Kodėl atnaujinant daugiabutį svarbu pasirūpinti ir vėdinimo sistema?
Sudaro lengvatinio kredito sąlygas
Be to, valstybė gyventojams suteikia galimybę pasiimti lengvatinę paskolą, kurios palūkanos pirmus penkerius metus siekia vos 3 procentus. Taip pat šiam kreditui nėra taikomi jokie papildomi pasirašymo, išmokėjimo ar kiti mokesčiai.
Papildomai, ši paskola yra vadinama lengvatine, nes ją galima grąžinti anksčiau numatyto termino, o tokiu atveju mokesčiai irgi nėra taikomi. Butų savininkai kredito grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali atidėti ir tai pradėti daryti tik kai bus pabaigti rangos darbai ir pastatui atitikus būtinus reikalavimus, gyventojams bus suteiktas finansavimas.
Kaip gauti paramą?
Renovavus būstą ir siekiant gauti paramą pirmiausia būtina dar kartą įvertinti pastato energinį efektyvumą ir įsitikinti, kad jis atitinka visus modernizavimui keltus reikalavimus. Tai padarius, projekto administratorius ir rangovas turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), kuri sudaro specialią komisiją, atliksiančią namo patikrinimą.
Jei renovacija buvo įgyvendinta taisyklingai ir tinkamai, išduodamas statybų užbaigimo aktas, atveriantis kelią gauti valstybės garantuojamą paramą. Jeigu nustatoma, kad yra trūkumų – juos būtina taisyti.
Parama gaunama, kai renovacijos projekto administratorius pateikia atitinkamus dokumentus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančiai Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Ši priima sprendimą dėl paramos skyrimo.
Norėdami sužinoti kiek kainuoja daugiabučio renovacija, skaitykite sekantį turinio projekto „Renovacija: būsto savininko atmintinė“ straipsnį.
