„Inreal“ duomenimis, per vasarį Vilniuje parduoti 197 būstai (221 nauji ir 24 atšaukti pardavimai). Tai – 86 proc. padidėjimas lyginant su sausio mėnesiu, kai parduota 106 butai, tačiau 45 proc. mažiau nei prieš metus (355).
NT paslaugų kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės specialistai skaičiuoja, kad per vasario mėnesį sostinėje susitarta dėl 229 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo. Tai yra beveik 52 proc. daugiau nei per sausį.
NT plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, šių metų vasario mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 208 būstai ir fiksuoti 9 sutarčių nutraukimai. 67 būstai parduoti ekonominiame, 114 vidutiniame ir 18 prestižiniame segmente.
„Šių metų vasarį buvo parduota ketvirtadaliu (26 proc.) daugiau būstų nei sausį, kai fiksavome 153 pardavimus, tačiau du kartus mažiau nei praėjusių metų vasarį, kai buvo realizuoti 414 būstų. Daugiausia būstų parduota vidutinio segmento projektuose, o mažiausiai – prestižinio, vien dėl to, kad šios klasės būsto pirkėjai vis dar susiduria su tokių projektų deficitu.
Kiek išaugę būstų pardavimai vasarį gali būti laikomi pirmaisiais artėjančio NT pavasario ženklais ir sąstingio pirminėje sostinės rinkoje pabaiga. Dar vienas to požymis – augantis pirkėjų užklausų skaičius ir dažnėjančios vystytojų organizuojamos atvirų durų dienos klientams“, – komentuoja „Realco“ pardavimo direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Pinga ekonominės klasės būstas
Geros žinios pirkėjams – vasarį ekonominio ir prestižinio būsto kaina krito.
„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis skaičiuoja, kad būsto kainos per mėnesį sumažėjo nuo 3350 iki 3310 eurų/kv. m (-1,2 proc.), nors plėtotojai kainų, faktiškai, nekoregavo.
„Inreal“ duomenimis, per mėnesį ekonominės klasės būstas Vilniuje atpigo nuo 2627 iki 2605 eurų/kv. m, vidutinė klasė pabrango nuo 3716 iki 3788 Eur/kv. m, prestižinėje klasėje kainos sumažėjo nuo 4622 iki 4592 eurų/kv. m.
„Inreal“ pažymi, kad prestižinio būsto vidutinės kainos nėra reprezentatyvios, nes viešai skelbiama tik nedidelė jų dalis, o brangesni objektai įprastai parduodami apie kainą informuojant tik konkretų interesantą. Loftų segmente kainos sumažėjo nuo 2452 iki 2402 eurų/kv. m, o kotedžai pabrango nuo 1797 iki 1851 euro/kv. m.
Pasak T.S.Kvainicko, nors pastarieji yra įgiję daugiau derybinių galių, tačiau jos labiau apriboja kainų augimą nei lemia jų mažėjimą.
Patraukliu sprendimu gali tapti išperkamoji nuoma
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas antrina, kad nepaisant didesnių pardavimų, rinkos atsigavimu šį padidėjimą vadinti dar anksti.
Anot jo, visų pirma, mėnesio rodiklius visuomet teigiamai paveikia naujų projektų pristatymas rinkai, kuomet yra ne tik įvardijami išankstinių pardavimų rezultatai, bet ir visuomenei pristatomas platesnis būsto pasirinkimas.
„Rinkos aktyvumui sumažėjus, naujų projektų pristatymas lemia pasiūlos kiekio augimą ir platesnes pirkėjų pasirinkimo galimybes. Antra, iššūkiai dėl sparčiai augusių plėtros sąnaudų esant mažesniam rinkos aktyvumui įgauna vis didesnę reikšmę. Didelė dalis butų buvo parduoti dar statybos laikotarpiu. Tai reiškia, kad jų notarinės sutartys bus sudaromos dabar ar artimiausioje ateityje.
Jeigu vystytojams ir pirkėjams nepavyks susitarti dėl abipusiai priimtinų sprendimų, nutraukimai gali atsverti pardavimus. Kalbant apie pačius pardavimus, šiandien patraukliu sprendimu gali tapti išperkamosios nuomos pasiūlymai. Esant reikšmingai sumažėjusiam būsto įperkamumui, galimybė įgyti būstą atidedant notarinės sutarties sudarymą porai ar keliems metams į priekį atrodo ypač patraukliai“, – T.S.Kvainickas.
Pasak jo, per tą laiką galima sukaupti papildomas lėšas didesniam pradiniam įnašui, padidinti draudžiamąsias pajamas ar pralaukti išaugusių palūkanų normų laikotarpį.
Pasiūlos problema mažėja
Pasak „Inreal“, vystytojams išliekant aktyvesniems nei pirkėjai, bendras pasiūlos kiekis vasarį išaugo nuo 4309 iki 4389 ir yra 28 proc. didesnis nei prieš metus.
„Citus“ duomenimis, Vilniuje naujo būsto pasiūla išaugo nuo 4139 sausio gale iki 4253 vasario pabaigoje.
„Džiugina tai, jog matome, kad sostinėje būsto rinka, atsižvelgiant į situaciją ir nuotaikas viešojoje erdvėje, yra pavasariška: ūgtelėjo paklausa, o būtent tokia tendencija, kai vasaris būna aktyvesnis nei sausis, stebima bent penkerius pastaruosius metus.
Tiesa, kovas aktyvesnis buvo 2019 m., t. y. prieš pandemiją, ir 2021 m. kovą – prieš Rusijos invaziją ir sukeltą karą Ukrainoje, taigi, aplinkybės buvo neeilinės. Koks bus pavasaris šiemet, netrukus pamatysime. Taip pat vis daugėja naujų projektų, todėl pildosi pasiūla. Praėjusį mėnesį pasirinkimas pirkėjams pasiekė lygį, nematytą dvejus metus: 2021 m. kovą „sandėlyje“ dar buvo apie 4,5 tūkst. būstų, tačiau per mėnesį, dėl didelės paklausos krito iki 4 tūkst. ir mažėjo, faktiškai iki praėjusių metų vidurio“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Š.Tarutis pastebi, kad labiausiai išaugo per paskutinį laikotarpį labai susitraukusi ekonominio segmento būsto pasiūla. Vasarį atsirado du nauji ekonominės klasės projektai su beveik 250 butų už vidutinę 2304 Eur/kv. m kainą, kurie pakoregavo ir vidutinę pirminės rinkos butų pasiūlos kainą.
Anot „Realco“, pirminėje Vilniaus NT rinkoje pirkėjai šiuo metu gali rinktis būstus 122 projektų, kai pernai tokiu metu jie būstus rinkosi 112 projektų. 2023-iųjų vasarį į rinką įsiliejo 3 nauji projektai ar jų etapai, kurie rinką papildė 250 būstų.
Skaičiuojama, kad Vilniaus pirminės rinkos sandėlis per mėnesį paaugo 1 proc. ir šiuo metu siekia 3703 būstus, iš kurių 1342 – nepradėtuose statyti, 1154 – statomuose ir 1207– pastatytuose projektuose.
„Nors pasiūlos trūkumo problema šiandien ne tokia aktuali kaip rinkos aktyvumo piko metu, tačiau, skaičiuojant bent kiek ilgesnį laikotarpį, išduotų statybos leidimų bei pradėtų statyti būstų balansas vis dar yra neigiamas. Parengtų projektų rezervas yra ribotas, ir rinkos aktyvumui ūgtelėjus greitai susiformuos būsto trūkumas“, – sako T.S.Kvainickas.
Tačiau, pasak M.Chmieliausko, nors būstų sandėlis vis dar yra gana mažas, staiga išaugus paklausai, vystytojai galėtų sąlyginai greitai pasiūlyti naujų butų šiuo metu baigiamuose ruošti projektuose ir taip padengti išaugusią paklausą.
„Realco“ teigia, kad esminė vasario mėnesio tendencija, anot jo, yra išaugę pardavimai, kuriuos galimai lėmė šiek tiek gerėjantys žmonių lūkesčiai dėl sumažėjusių energetinių resursų kainų, penktą mėnesį iš eilės besitraukiančios infliacijos – išankstinė metinė infliacija vasarį Lietuvoje siekė 17,2 proc.
Pasak M.Chmieliausko, įsibėgėjęs būstų pirkimas jau pastatytuose arba arti statybos pabaigos esančiuose projektuose. Tačiau negalima teigti, kad būstai projektinėje stadijoje, t. y. brėžiniuose, kur projektams jau gautas statybos leidimas arba jie jau statomi, visiškai nesulaukia gyventojų dėmesio.
„Didėja ir toliau didės pardavimai projektuose, kurie yra pastatyti arba arti statybų pabaigos. To priežastys kelios: žmonėms įsigyti būstą tokiame projekte yra saugiau, taip pat prisikaupė neparduotų pastatytų butų. Projektai ankstyvoje stadijoje domina tuos pirkėjus, kurie nori išsirinkti geriausius butus jiems patinkančiose lokacijose ir pasitiki vystytoju bei jo reputacija. Rinkoje įsiliejus naujam projektui, verta suskubti, mat renkantis naujus namus iš brėžinių, pirmiesiems galima įsigyti geriausius būstus naujame projekte“, – komentuoja jis.
Ekspertas pastebi, kad pirkėjai vis dar išlieka lėtesni, yra linkę neskubėti priimant sprendimą dėl būsto įsigijimo.
„Pirkėjų yra įvairių – vieni savo seną būstą keičia į naują, kiti nusprendžia investuoti pinigus į NT, kad šie nenuvertėtų. Esminė pastarųjų mėnesių tendencija išlieka ta, kad pirkėjai mažiau skuba. Jie lygina skirtingus projektus, skiria laiko savo šeimos poreikiams išgryninti, būstą renkasi atsakingiau, neskubėdami. Tai gali būti susiję su jų lūkesčiais dėl bazinių palūkanų ir geopolitinės situacijos“, – aiškina M.Chmieliauskas.
