„Šių darbų, ypač genėjimo ar jeigu būtų šalinami medžiai, jie turi būti derinami su ministerija. Kitu atveju, mes turėsime įsikišti ir iš viso stabdyti visus darbus“, – BNS sakė M.Norbutas.
Jo žiniomis, kol kas savo išvadą dėl Ąžuolyno tvarkymo projekto jį rengusiam „Kauno planui“ yra teikusi Kauno marių regioninio parko direkcija, tačiau su ministerija projektas nederintas.
„Keistokai atrodo, kai tas projektas nėra pristatomas Aplinkos ministerijai labai detaliai, nes tik suderinus galima prieiti kompromisų, be abejonės, bet ir matyti, kas yra daroma. Tai kol kas mes tos informacijos neturime“, – kalbėjo viceministras.
Prestižinėje Kauno vietoje plytintis Ąžuolynas yra saugoma teritorija. Tai vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje niūraspalvio auksavabalio buveinė. Dėl jo ir kitų vertybių, Kauno Ąžuolynas yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija. Taip pat čia auga vertingi kelių šimtų metų senumo ąžuolai.
„Atliekant tvarkymo darbus negali būti pažeidžiami medžiai, kad nebūtų nukapojamos ar pažeidžiamos šaknys ar ant jų klojama danga. Negali būti pakeitimai, kurie realiai lemtų tam tikrų medžių nykimą, nes būtent tas vabalas gyvena tam tikruose medžiuose, o kituose potencialiai galėtų gyventi. Dėl to ši teritorija yra labai jautri bet kokiems pokyčiams“, – sakė viceministras.
Pasak jo, derinti būtina bet kokių medžių kirtimą šioje teritorijoje – net jei tai nėra ąžuolai. Be to, prieš vykdant rekonstrukciją būtina įvertinti, ar bus išlaikytas esamas drėgmės kiekis žemėje: ąžuolai yra itin jautrūs tiek drėgmės padidėjimui, galinčiam susidaryti pernelyg pakėlus takus ir nepadarius perlaidų vandeniui tekėti, tiek jos stygiui, kurį gali sukelti drenažas.
„Mes kalbame apie bet kokius medžius – turi būti derinama, nes tai yra labai jautri teritorija“, – teigė M.Norbutas.
Prieš pradėdama bet kokius darbus savivaldybė taip pat turėtų atlikti kiekvieno medžio analizę ir įvertinti jų būklę bei suderinti darbus su visuomene.
Savivaldybė šį penktadienį rengiasi viešai pristatyti Ąžuolyno tvarkymo projektą. Nors anksčiau Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas BNS sakė, jog laukiama statybos leidimo ir netrukus bus pradėta ieškoti rangovo darbams atlikti, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio atstovas spaudai Tomas Grigalevičius šį antradienį patikslino, jog projektas kol kas yra tik architektų pasiūlymas, kuris dar bus derinamas.
„Jis nėra baigtas, yra sudėti jį rengusių architektų siūlymai, bet tai dar toli gražu nėra baigtas projektas. Mes planuojame artimiausiu metu padaryti tų siūlymų pristatymą visuomenei, išdiskutuoti ir tada jau priimti galutinį sprendimą“, – BNS sakė jis.
Pasak savivaldybės atstovo, kol kas miesto vadovai nevertina pateiktų siūlymų ir laukia, kol architektai juos pristatys visuomenei ir argumentuos savo siūlymus.
Jo teigimu, įgyvendinti šį projektą nebus skubama.
Trečiadienį savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, kad projektą rengę architektai siūlo iškirsti tik menkaverčius želdinus.
„Ąžuolyno parko sutvarkymo projektas nenumato jokių kardinalių pokyčių. Jo esmė labai paprasta – apsaugoti ir išsaugoti šimtamečius ąžuolus, kenčiančius nuo saulės trūkumo ar per didelės drėgmės. Siūlome pašalinti menkaverčius krūmynus ir sąžalynus, tokiu būdu padarant daugiau vietos augti vertingiems augalams“, – pranešime teigia kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas.
Architektas: Ąžuolyne norima atlikti „euroremontą“
Vienas iš aktyviausių esamos Kauno valdžios kritikų, architektas Audrys Karalius teigia, kad projektą rengę architektai neįsigilino į tai, kokia ypatinga erdvė yra Ąžuolynas.
„Pagrindinė problema yra ta, kad projektuotojai aiškiai nesuvokia konteksto vertės – su kuo jie dirba, su kuo jie turi reikalą. Kita problema, kad siūloma „euroremonto“ formato pertvarka, organizuojant parką, kuris galėtų būti naujoje tuščioje vietoje – bet kur miesto pakraštyje. Iš esmės erdviškai labai pakeičiamas Ąžuolynas: iš sengirės, susiformavusios per tūkstančius metų, jis verčiamas aktyvių salelių rinkinių su dideliais erdviniais tarpais“, – kalbėjo architektas.
A.Karaliaus teigimu, prie siūlymų taip pat nėra pateikta trimačio vaizdo, kuriame būtų galima matyti, kaip realiai siūlomi sprendiniai atrodytų Ąžuolyno erdvėje, į projektą neįtraukta dalis parko apylinkių.
Jis kritikavo savivaldybę, šio projekto niekaip neviešinusią ir nepristačiusią visuomenei.
Šį projektą gegužės mėnesį savivaldybė paskelbė savo internetiniame puslapyje tarp kitų privalomų viešinti dokumentų: poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, išvadų ir kitų, tačiau nors formaliai jis buvo prieinamas, rasti šią informaciją reguliariai netikrinant aplinkos apsaugai skirtų dokumentų buvo neįmanoma.
Pagal projektą Ąžuolyne taip pat numatytos didelės atviros erdvės. Nors pasak savivaldybės atstovų, jame tiesiog nepažymėti kiti parke planuojami palikti medžiai be ąžuolų, A.Karalius pastebi, kad projekte yra numatyta 100 tūkst. kilogramų medienos atliekų, kuri susidarys atliekant tvarkymo darbus.
„Jeigu pasižiūrėsime į lenteles aiškinamajame rašte, kiek yra kubinių metrų medienos apskaičiuota, kad reikės išvežti iš Ąžuolyno – čia yra didžiuliai kiekiai. (...) Projektas atriša medžių kirtėjams rankas“, – pastebėjo jis.
Architektas taip pat svarstė, kad Ąžuolynas nėra ta erdvė, kurią reikėtų išgražinti lyg komercinį parką. Jam nesuvokiamas pasirodė siūlymas apsodinti Ąžuolyną šimtais rododendrų.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
