Didžiausi vargai – ramiai atostogaujantiems
Nors įprastai būstas yra remontuojamas pagal poreikį atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, visgi tai rekomenduojama daryti ne rečiau negu kas 3–5 metus. „Kol medžiagos yra tinkamos naudoti, nieko daugiau daryti nereikia. Pavyzdžiui, dešimtmečius skaičiuojantys, pradinę spalvą praradę tapetai dar gali būti tinkami „naudojimui“.
O štai dėl ilgo eksploatacinio laikotarpio išbyrėjusį vonios plytelių siūlių glaistą reikia keisti kuo greičiau, nes pro kiaurymes besiskverbianti drėgmė gali pakenkti viso daugiabučio konstrukcijoms“, – aiškina Radvilė Ulozienė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Turto eksploatavimo grupės techninių dokumentų komandos lyderė.
Anot įmonės, kasmet remonto darbus organizuojančios vidutiniškai daugiau nei 100 Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių būstų, ekspertų, kiekvieno būsto savininkas daugiausia dėmesio turėtų skirti santechnikai.
„Susidėvėjusią santechnikos įrangą – kranus, vamzdelius ir pan. – reikia keisti kuo skubiau, nes viena problema gali atnešti labai daug žalos. Pavyzdžiui, prakiurus vamzdžiui penktame daugiabučio namo aukšte, vanduo gali apsemti ne tik savininkų butą, bet ir kaimynų“, – sako R. Ulozienė.
Būtent trūkusios žarnelės, skalbimo mašinų gedimai, nesandarūs maišytuvai, sugedusios indaplovės, prakiurę vamzdžiai ir būna dažniausios vandentiekio avarijų priežastys. Pastebima tendencija, jog didžiausius nuostolius žmonės patiria tada, kai yra išvykę, nes vanduo tokiu atveju bute bėga ilgiau nei parą.
R. Ulozienė taip pat ragina atkreipti dėmesį ir į santechnikos įrenginių švarą. Mat kranai, praustuvai, plautuvės gali susidėvėti ir vien dėl to, kad buvo valyti netinkamai arba nevalyti iš viso.
„Todėl pirmiausia, kai iš mūsų valdomų socialinių būstų išsikelia nuomininkai, ir patikriname santechniką – iš karto žiūrime, ką reikia sutvarkyti, kad būtų išvengta nelaimės. Tačiau daugiau nei 90 proc. socialiniuose būstuose gyvenančių šeimų yra labai tvarkingos ir išsikraustydamos palieka butus geros būklės“, – pastebi SĮ „Vilniaus miesto būstas“, vilniečiams teikiančios įvairią paramą būstu, ekspertė.
Ji taip pat įspėja, kad, pradėjus planuoti remonto darbus, svarbu neužsimoti visko daryti patiems. Patiems galima atlikti tik lengvus kosmetinius darbus, kurie nereikalauja techninių žinių, o inžinerinių tinklų, santechnikos, elektros instaliacijos tvarkymą būtina palikti atestuotiems specialistams.
Nuostoliai – iki keliasdešimt tūkstančių eurų
Jai antrina ir Tomas Sinkevičius, draudimo bendrovės „If“ turto draudimo produkto vadovas. Bendrovės turima statistika rodo, kad vandentiekio avarijos sudaro apie 30 proc. visų būsto žalų atvejų. Vien per 2023 metus įmonė išmokėjo daugiau nei 500 tūkst. eurų už vandens sukeltas žalas.
„Būsto užliejimas ne tik sukelia nepatogumų, bet ir brangiai kainuoja. Nors dažniausiai senos statybos daugiabučiuose buto užliejimo kaltininkais tampa trūkę vandentiekio vamzdžiai, įvairūs santechnikos gedimai, tačiau taip pat ypač opi problema Lietuvoje yra ir užkalkėję vamzdžiai“, – atkreipė dėmesį „If“ ekspertas.
Apliejimų metu labiausiai kenčia grindys, lubos ir sienos, taip pat baldai, o norint sutvarkyti vamzdžius, tenka ardyti sieną, lupti plyteles ir kitas apdailos medžiagas. Taip pat trūkus vamzdžiams nukenčia ir žemiau gyvenantys kaimynai, nes vanduo dažnai nubėga žemyn per kelis aukštus ir šitaip keliems butams padaro nuostolių, kurie gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Neseniai registruotas įvykis, kai trūko vamzdis kaimynų bute ir klientams užliejo visas lubas, grindis, sienas. O namuose buvo ką tik baigtas remontas, žmonės dar nė nebuvo spėję įsikraustyti“, – apgailestavo T. Sinkevičius.
Anot jo, išvengti nuostolių gali padėti būsto, civilinės atsakomybės draudimas bei prevencinės priemonės: įrengti atbuliniai vožtuvai vamzdynuose, nedelsiant suremontuoti arba pakeisti korozijos pažeisti ar kitaip susidėvėję vamzdžiai, santechninės žarnelės, kiti vandentiekio, šildymo, kanalizacijos įrenginiai. Taip pat rekomenduojama nepalikti įjungtų prietaisų, jei išvykstama iš namų.
