Tai patvirtinta energetikos ministro pasirašytame Viešųjų pastatų atnaujinimo finansavimo iš Modernizavimo fondo tvarkos apraše, o parama padės centrinės valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms siekti nustatytų energijos sutaupymo tikslų per ateinančius dvejus metus.
„Pasenę, nerenovuoti, energetiškai nuostolingi viešojo sektoriaus pastatai yra vienas ryškiausių energijos švaistymo pavyzdžių. Tikimės, kad organizacijos aktyviai naudosis skiriama parama, kuri padės išspręsti ilgametę energetinių nuostolių problemą, ir tai taps sėkmingo pastatų atnaujinimo pavyzdžiu“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Planuojama, kad įpareigojus viešojo sektoriaus institucijas sunaudojamą energiją sumažinti 20 procentų per artimiausius dvejus metus, įgyvendinant siūlomas taupymo rekomendacijas ir naudojant paramą energetinio efektyvumo didinimui, išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per minėtą laikotarpį sumažės 100 mln. eurų.
Teikti paraiškas šioms lėšoms galės centrinės valdžios institucijos – biudžetinės įstaigos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VĮ Turto bankas), ketinantys atnaujinti savo veiklai bei funkcijoms naudojamus administracinės ir kitos paskirties pastatus ir pagerinti jų energinį efektyvumą.
Pagal kvietimą paraiškas finansavimui gauti pastatų valdytojai galės teikti iki kitų metų pabaigos arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Kvietimą teikti paraiškas artimiausiu metu paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pareiškėjai, ketinantys teikti paraiškas, valdomų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą turėtų pradėti nuo energijos vartojimo audito, kuris turės būti pateiktas kartu su paraiška.
Viena iš sąlygų projektų vykdytojams – atnaujinti pastatus iki žemesnės kaip B energinio naudingumo klasės ir įdiegti atsinaujinančių išteklių priemones šilumos energijai (neprijungtuose prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų) ir elektros energijai gaminti.
Centrinei valdžiai priklausančių pastatų energetinio efektyvumo kryptis investicijoms iš Modernizavimo fondo pasirinkta neatsitiktinai. Pagal energetikos ministro įsakymu patvirtintą pastatų sąrašą, valstybės institucijos valdo 2904 pastatus, iš kurių 65 proc. centrinei valdžiai priklausančių pastatų neatitinka energetinio efektyvumo kriterijų, t. y. patenka į žemesnę nei C energinio naudingumo klasę.
Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. atnaujinti ne mažiau kaip 510 tūkst. kv. m, o Lietuvos ilgalaikėje renovacijos strategijoje – 1,2 mln. kvadratinių metrų pastatų ploto. Siekiant šio tikslo iš viso reikės investuoti ne mažiau kaip 500 mln. Eur lėšų.
Centrinės valdžios institucijų valdomi pastatai bus atnaujinami ir panaudojant 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų lėšas. Preliminariai centrinės valdžios pastatų atnaujinimui numatyta skirti 62 mln. eurų. Be to, šiuo metu vyksta pastatų atnaujinimo projektų įgyvendinimas, finansuojamas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą. Joje centrinės valdžios institucijų valdomų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimui numatyta 81 mln. eurų.
Turto banko 2020 m. duomenimis, nekilnojamąjį turtą iš viso valdė beveik 500 valstybės institucijų ir įstaigų, kurių bendras plotas – 9,85 mln. kv. metrų. Centrinės valdžios institucijų ir valstybės įmonių sutaupymo pasiekimai stebimi Turto banko švieslentėje.
