Trečiadienį paskelbti LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad visuotiniam NT mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų.
„Manau, kad šios apklausos duomenys gerai parodo, kad nebuvo mokesčio projekto iniciatorių gerai iškomunikuota, kodėl tas mokestis reikalingas ir kokios jo galimos naudos, kam jis bus skirtas, kas gerės renkant šį mokestį, tai yra infrastruktūra, aplinka, tie dalykai, kurie yra arčiausiai žmogaus gyvenamosios vietos. Apie tuos dalykus, matyt, kalbėta nepakankamai“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„O tai, kad nauji mokesčiai niekada nebūna populiarūs, nebent yra labai aiškiai, per konkrečius pavyzdžius parodoma, kokia yra to prasmė, nauda, natūralu, kad palaikymo tikėtis ir neverta“, – pridūrė ji.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, diskusijos dėl NT mokesčio Seime šiuo metu nebevyksta.
„Šiuo metu diskusija Seime apie nekilnojamojo turto mokestį nebevyksta, ji nutilo dar gerokai iki biudžeto priėmimo“, – teigė Seimo pirmininkė.
Siekdama padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė yra pateikusi siūlymą apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir vienintelį turimą būstą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlė pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą nustatyti apleistiems, neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.
Pagal Vyriausybės siūlymą, nauji NT mokesčio tarifai turėtų įsigalioti nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.
Prezidentas Gitanas Nausėda lapkritį teigė, kad Seime svarstytas naujo NT mokesčio įstatymo projektas yra „antisocialinis“ ir neturintis aiškaus pagrindimo, todėl jis vetuotų įstatymą, jei Seimas jį priimtų.
Dabar NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
