„Matau Kauną“ vardu pakrikštytas projektas išties nustebins savo dydžiu – jame suplanuoti skirtingi kvartalai, apie 1,6 tūkst. butų, komercinių patalpų, jaukių viešųjų erdvių, skverų, parkelių. Naujasis rajonas išsiskirs ne tik masteliu, bet ir atsiveriančiomis įspūdingomis miesto bei gamtos panoramomis, o gyventojai įsikurs šalia miško, pakalnėje tekančio Nemuno ir radikalų virsmą patiriančios industrinės teritorijos centre. Todėl „Matau Kauną“ jau dabar vadinamas revoliuciniu projektu, kuriančiu gyvybingą, bendruomenišką, darnų, kokybišką gyvenamųjų namų rajoną.
Pakeis miesto veidą
Projekto vystytojas – bendrovė „YIT Lietuva“ – naujame gyvenamajame rajone ant Aleksoto kalno šiuo metu jau stato pirmuosius du daugiabučius, pavadintus „Skrydžio namai“. Planuojama, kad juose šių metų spalį galės įsikurti 80 naujų būstų šeimininkų. „Matau Kauną“ projektas plėsis per dešimt išskirtinės architektūros kvartalų. Jie bus įgyvendinami skirtingais etapais, statant 30–60 butų namus. Statyba planuojama taip, kad užbaigti daugiabučiai turėtų sutvarkytą aplinką ir išvystytą infrastruktūrą. O tolimesni projekto vystymo etapai nekeltų nepatogumų naujakuriams.
„YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago teigimu, techninis kvartalo išpildymas yra tik dalis naujojo rajono ypatumų. Anot jo, projektas kyla išties unikalioje vietoje, kuri tampa Kauno centro teritorinės transformacijos svarbia ašimi.
„Miestas šiandien patiria išties didelius ir laukiamus urbanistinius pokyčius, o daugiausia jų vyksta Aleksoto rajone. Centrinėje Kauno dalyje ypač daug dėmesio skiriama virsmui – sandėliai, apleisti pastatai ir nebenaudojamos aikštelės palengva ruošiasi naujam gyvenimui. Nors rajono struktūra išlieka panaši, erdvės prisipildo gyvybės, kultūros, bendruomeniškumo. Todėl buvusi sraigtasparnių remonto gamykla bus transformuojama į Aleksoto inovacijų pramonės parką, šalia buvusioje šiltnamių teritorijoje kyla nauji „Matau Kauną“ kvartalo pastatai, suteiksiantys daugiau gyvenimo kokybės“, – sako K.Vanagas.
Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti gyvybingą, bendruomenišką, aplinkoje derančią ir į žmogaus gyvenimo kokybę orientuotą rajono koncepciją. Todėl čia daug dėmesio skiriama tam, kad gyventojai įsikuriantys miesto centre galėtų mėgautis gamtos apsuptimi.
„Visuose kvartalo namuose kuriamos viešosios erdvės, skverai ir parkeliai. Pro butų langus, terasas ir balkonus atsivers vaizdingos miško arba Kauno miesto panoramos. Kiekvieną projekto kvartalą projektuoja skirtingos architektų komandos, todėl bendros idėjos išpildymui gyvybės suteiks ir skirtingų charakterių, stilių bei braižo dermė“, – pasakoja K.Vanagas.
Tvarumui – išskirtinis dėmesys
„Matau Kauną“ projektavimui buvo pakviestos keturios skirtingos architektų komandos, kurios ne atskirai teikė pasiūlymus ir varžėsi rangovo konkurse, o sutelkė jėgas bei prie projekto dirbo išvien. Idėją kartu kūrė architektų ir interjero dizainerių grupė UAB „Studija Archispektras“, viena pirmųjų individualių projektavimo įmonių Lietuvoje „Kančo studija“, pastatų architektūros ir interjero kūrėjai „Archas“ bei tarptautinė urbanistų studija „Pupa“.
Urbanistų studijos „Pupa“ vadovas Tadas Jonauskis pasakoja, kad projekto bendraautorių komanda rinkosi į kūrybines dirbtuves, ilgai diskutavo ir, galų gale, pasirinko vieną bendrą naujojo kvartalo vystymo kryptį. O jos tikslas – suprojektuoti kokybišką, gyvybingą ir miestietišką gyvenamąjį rajoną.
„Šiame kvartale ypač daug dėmesio skyrėme tvarumui. Pirma, rajonas turėjo atitikti 15 minučių urbanistinį konceptą. Tai šiuolaikinių miesto žmonių poreikis gyventi greta paslaugų, judėti tvariai ir patogiai. Įsikūrę centre, naujojo kvartalo gyventojai reikiamus objektus galės pasiekti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu ir tam užteks vos 15 minučių. Kitas svarbus tvarumo aspektas – mikroklimato rajone komfortas.
Projektuodami kvartalus siekėme tinkamos patalpų ir viešųjų erdvių insoliacijos. Vadinasi, čia saulės kiekis bus palankus laisvalaikiui, komfortabiliam gyvenimui, o vidiniai kiemai – uždaresni, tačiau pakankamai šviesūs buvimui terasose, balkonuose. Taip pat apgalvotas ir modeliuotas rajono vėjuotumas. Nors ši teritorija – ant kalvos, pagrindinėms viešosioms erdvėms vyraujantys pietvakarių vėjai didelės neigiamos įtakos nedarys“, – pabrėžia architektas.
Trečioji naujojo rajono tvarumo kryptis yra nukreipta į socialinius saitus, kurie mezgami užtikrinus kokybišką mikroklimatą.
„Kai mikroklimatas palankus, norisi daugiau laiko praleisti lauke. Būtent čia geriausiai ir formuojami socialiniai ryšiai, nes dabartinė karta jau nebenori uždarumo. Jai svarbi bendruomenė, galimybė pažinti kaimynus. Dabar žmonės siekia bendrauti, jungtis, būti socialiai aktyvūs. Taip kuriasi gatvės, kiemo, kvartalo bendruomenės. O tam paskyrėme viešąsias rajono erdves. Vakarinėje kvartalo dalyje sukūrėme bendruomenės skverą. Tuo metu esamos giraitės vietoje bus žalioji iškylų erdvė. Ji – natūralesnė nei bendruomenių skveras, čia daugiau vertingos gamtos. Todėl ši erdvė puikiai pritaikyta ramiam poilsiui, iškyloms, prieigoms prie kalno šlaito“, – teigia urbanistas.
Vizija – revoliucinė
Pasak T.Jonauskio, „Matau Kauną“ projekte vystomi perimetrinio užstatymo, nedidelio dydžio kvartalai, aiškiai atskiriantys viešas ir privačias erdves bei formuojantys erdvių hierarchiją. Teritorijoje vyraus 4–6 aukštų daugiabučiai, o šiaurinėje jos dalyje, prie Aleksoto kalno šlaito, numatyti 9 aukštų namai su įspūdingais vaizdais pro langus.
„Jie atsivers į Kauno centrą, Nemuną, o centrinė kvartalo erdvė bus pati aktyviausia. Čia planuojama didžiausia funkcinė įvairovė, kurią supa gyvybingi komercinės paskirties pirmieji namų aukštai. Savo ruožtu kitos viešosios erdvės bus ramesnės, labiau orientuotos į kasdieninius naujakurių poreikius“, – kalba architektas.
Projekto vystytojas šiame rajone pritaikė geriausią praktinę patirtį, kurią sukaupė kitame panašaus mastelio kvartale Kaune – „Piliamiestyje“.
„Skiriasi tik pastarųjų ryšys su miestu, jo centru. „Matau Kauną“ projektas tarsi pasislepia nuo urbanistinio kraštovaizdžio už jį supančio miško. Tačiau drauge, būdamas išskirtinėje lokacijoje, leidžia jausti ryšį su miestu ir jo teikiamais privalumais. Tuo metu „Piliamiestis“ – kitoks. Jis turi tiesioginius saitus su miestu ir senamiesčiu. Kurdami šiuos abu projektus, išlaikėme darnumą bei vientisumą, nesibaigiantį su namų sienomis. Ši darna ypač sutelkta į kvartalus supančią aplinką, kuri yra vienas pagrindinių mūsų vystomų gyvenamųjų rajonų konkurencinių pranašumų“, – pabrėžia „YIT Lietuva“ vadovas K.Vanagas.
Šalia „Matau Kauną“ jau vyksta kitų teritorijų konversija – viešosios paskirties objektai Nemuno saloje, Kairiojo Nemuno kranto urbanizacija, M.K.Čiurlionio koncertų salė, o į pietus nuo naujojo kvartalo numatytas Inovacijų pramonės parkas.
„Mūsų kvartalas darniai papildys Aleksoto rajoną kokybiška gyvenamąja aplinka bei sukurs jungtis su aplinkinėmis teritorijomis ir jose esančiais traukos centrais. Šiai transformacijai numatėme dešimties metų laikotarpį, per kurį industrinės erdvės miesto centre keisis iš esmės. Tai turės įtakos rajono socialinio, ekonominio gyvybingumo augimui, Veiverių gatvėje esančių paslaugų paklausos didėjimui – plėsis prekybos centrai, turgus, viešojo transporto infrastruktūra. O pats naujasis rajonas glausis natūralaus gamtinio karkaso apsuptyje. Siekdami jį darniai integruoti į vystomą teritoriją, atversime kuo daugiau vizualinių ryšių iš kvartalų į šlaitus, sukursime saitus tarp pagrindinių viešųjų
erdvių ir miško. Tokį esame numatę Kauno centro pokytį, kurio priešakyje atsidurs naujojo kvartalo gyventojai“, – miesto ateities vizija dalinasi K.Vanagas
