„Turime beprecedentį ir netikėtą infliacijos šuolį, ypač euro zonoje. Taigi centriniai bankai į tai reagavo staigiai pakeldami palūkanų normas. Tai – tarsi rankinio stabdžio užtraukimas, važiuojant pakankamai dideliu greičiu. Tą greitį padidino po pandemijos įdėti pinigai ekonomikos skatinimui. Taip pat spartus ir netikėtas palūkanų normų augimas“, – konferencijoje sakė Ž.Mauricas.
Jis priminė, kad dar šių metų pradžioje, sausį, rinkos lūkesčiai buvo visai kitokie. Tikėtasi, kad EURIBOR kitų metų gale ištirps iki neigiamos zonos, JAV rinkos turėjo lūkestį, kad palūkanos galbūt kils iki vieno procento.
„Jau metų viduryje lūkesčiai buvo kitokie. Buvo tikimasi, kad palūkanos kils kone iki 2 proc. Dabar lūkesčiai yra, kad palūkanos pasieks 3 proc. kitų metų pradžioje“, – skaičius dėliojo ekonomistas.
Jo teigimu, po dvejų metų rinkos tikisi, kad palūkanos netgi bus mažinamos. Kodėl? Ekonomisto paaiškinimu – dėl didėjančios recesijos baimės.
„Kai tu važiuoji labai greitai, užtrauki rankinį, gali būti visko. Gali automobilis atsitrenkti ir į medį“, – lygino situaciją Ž.Mauricas.
Jo teigimu, keliamos bazinės palūkanos augina būsto paskolų palūkanas – šuolis labai didelis.
„Kylančios būsto paskolų palūkanos mažina būsto paskolų paklausą. Dabar pasiekėme 2010–2012 m. lygį. Klausimas, kiek ilgai tai tęsis – jei užsitęs, turėsime ne tik būsto kainų nuosmukį, bet ir visos ekonomikos nuosmukį. Būsto paskolų paklausos mažėjimas vienas iš išankstinių recesijos indikatorių. Tai nereiškia, aišku, kad kažkas blogo labai įvyks“, – ramino ekonomistas.
Toliau jis kėlė klausimą, ar visgi kylančios palūkanų normos susprogdins pasaulinį būsto kainų burbulą? Pirmiausia Ž.Mauricas teigė neturintis gerų žinių, nes kainų burbulas jau yra – tą esą rodo santykiniai rodikliai (būsto kainų ir pajamų gyventojų santykis, būsto nuomos pajamingumas). Ekonomistas pastebėjo, kad šie rodikliai rekordiškai aukšti, žvelgiant bent jau 50 metų laikotarpiu.
„Ką lemia keliamos palūkanų normos ir sparčiai užkilusios būsto kainos? Rinka koreguojasi – ieško naujo paklausos balanso. Ta korekcija vyksta per kainų korekciją. Bet gali būti, kad ir pajamos augs. Jei pajamos neauga taip sparčiai, tuomet kainos turėtų sumažėti. Būsto kainų korekcija daugelyje Vakarų valstybių jau prasidėjo. Lietuvoje dar to nelabai matome – dar tik pirmosios kregždės, matome skelbimų portaluose mėnesinius kritimus“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Tad, jei kris būsto kainos, tai kiek? Yra įvairių tyrimų, kurie tai paskaičiuoja.
„Jungtinėje Karalystėje nuo 5–10 proc., Europos centrinis bankas neseniai išleido publikaciją, teigdamas, kad vieno procentinio punkto padidėjimas palūkanų normų gali sumažinti kainas 5 proc. Jei labai mažai augs ekonomika, galbūt ir iki 9 proc. Galit patys aritmetiškai paskaičiuoti, kokio masto gali būti korekcija bendrai euro zonos šalyse“, – siūlė Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, Lietuva, palyginti su kitomis Europos šalimis, santykinai geresnėje pozicijoje, nes turi labai didelį nominalų pajamų augimą.
„Tai nebūtinai reikš, kad kainos kris nominaliai. Gali keletą metų iš eilės pakankamai sparčiai kilti darbo užmokestis ir kainos išlikti stabilios – nebūtinai tai turi dengti korekciją, bet galimybės neatmesčiau, kad tam tikruose segmentuose galim turėti kainų korekciją“, – spėja Ž.Mauricas.
Recesijos neišvengsime?
Kaip šios tendencijos paveiks realią ekonomiką? Ekonomistas pastebėjo, kad matome, jog trečią ketvirtį Lietuvos ekonomika vis dar rodo augimą, darbo užmokestis auga, nedarbo lygis yra labai žemas.
„Žiūrėsime šias tendecijas. Kol kas lūkesčiai rodo, kad recesijos sunkiai išvengsime, bent pirmoje kitų metų pusėje. Gali būti, kad metinis rezultatas nebūtinai bus neigiamas. Lietuvos bankas prognozuoja 0,9 proc. augimą. Daugelis kitų institucijų apie vieną proc., nulį proc., šiek tiek neigiamą. Labai blogo scenarijaus nėra. Labai gero irgi nėra. Priklausys tendencijos didele dalimi nuo nedarbo lygio augimo ir kiek tų žmonių galės įsigyti būstą“, – sako Ž.Mauricas.
Pigs statybos
Vis dėlto ekonomistas pastebėjo ir keletą teigiamų tendencijų.
„Viena jų, kad už Atlanto ekonominis sulėtėjimas bendresnio masto ir ypač ciklinis sulėtėjimas būsto rinkoje turėtų mažinti kaštus, statybos turėtų arba pigti, arba bent nebebrangti. Tai turbūt leis didinti pasiūlą netolimoje ateityje. Kinija – didžiulė viltis, nes Kinija yra tokia milžiniška statybų aikštelė. Jie turi didelių iššūkių. Šiandien paskelbti duomenys rodo, kad ten pakankamai ženklus per trumpą laikotarpį būsto kainų kritimas, nežiūrint jų retorikos bandant atgaivinti būsto rinką“, – pastebėjo Ž.Mauricas.
Dar viena gera tendencija ta, kad išpopuliarėjęs darbas iš namų ir toliau didins erdvesnio būsto paklausą. Būstas, pasak ekonomisto, taps ir gyvenimui, ir darbui, ir laisvalaikio bei prekybos vieta.
„Apibendrinant daugiau grėsmių matyčiau pasaulinėje būsto rinkoje. Turime didelį ir netikėtą palūkanų normų kilimą, esame kalno viršūnėje kalbėdami apie kainas, tikėtina, kad daug kas leisis į nuokalnę. Aišku, situaciją lems papildomi neapibrėžtumai, kiek ilgai didelė infliacija bus, koks bus ekonomikos augimas ir kaip darbo rinką paveiks. Turim ir geopolitinį neapibrėžtumo faktorių, kuris irgi paveiks rinką“, – vardijo ekonomistas.
Ž.Mauricas vis dėlto įvardijo ir galimybes, kurios keistų situaciją rinkoje.
„Lėtesnis ekonomikos augimas sumažins statybų ir ne tik kainas – centriniai bankai gali nuspręsti sumažinti palūkanų normas, gyventojų santaupos ir pajamos (nominalios) per pandemiją išaugo, tad ekonomikai stabilizuojantis būsto paklausa vėl gali išaugti. Nuotolinis darbas tebebus populiarus, o tai savo ruožtu didins būsto paklausą. Dalis gyventojų vis dar aktyviai investuoja į būsto rinką, baimindamiesi santaupų“, – apibendrino ekonomistas.