„Itin didelis dėmesys bus sutelktas į saugomas teritorijas ir draustinius. Žmonės neturėtų nustebti ten pamatę miškininkų techniką, nes ir tose vietose kirtimai tam tikrais atvejais galimi – tai vėjovartos, sausuoliai, saugomas kraštovaizdis, tačiau visus tokius atvejus vertinsime itin atidžiai, o saugomų teritorijų plotai didės“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas ministras pirmininkas.
Jo teigimu, netrukus Vyriausybę pasieks siūlymai, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, svarstomas klausimas ir dėl plynų kirtimų ribojimų.
„Jei visiškai sustabdytume visus kirtimus, Lietuvos ekonomika netektų daugiau nei pusantro milijardo eurų per metus. Visi galime įvertinti, koks tai būtų smūgis“, – dėsto S.Skvernelis.
Anot jo, Valstybinė miškų urėdija turėtų aktyviau dalyvauti ruošiant biokurą ir malkas rinkai. Šiuo metu pastebimas kainų augimas, o valstybei esą trūksta svertų jį efektyviai suvaldyti.
„Tai jokiu būdu nėra tik valstybinės įmonės pelningumo klausimas. Tai – ir socialiai jautrus klausimas, kur valstybės įmonė privalo prisidėti, tačiau iki šiol tokia užduotis jai nebuvo keliama“, – teigė premjeras.
Privačių miškų kirtimas, anot jo, ir suintensyvėjo dėl kylančios medienos kainos: „Visi lygūs prieš įstatymą ir visiems turi galioti tos pačios žaidimo taisyklės. Aplinkos ministerijos ir ministro atsakomybė tai užtikrinti. Atidžiai stebėsiu, kaip vyks šis procesas. Tai pat dėkoju visuomenei, kuri dalinasi informacija. Pats lankausi miškuose ir greitu metu apvažiuosi problemines vietas. Galiu užtikrinti, kad joks pažeidimas slepiamas ar toleruojamas nebus, o jei šiuo metu trūksta norminių aktų problemoms spręsti, jie bus priimti.“
Kaip BNS sakė aplinkos ministro K.Navicko atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas, vykdomi kirtimai Labanoro girioje yra legalūs.
„Dėl Labanoro girios, kiek pasirodė socialinėje erdvėje atvejų, jie nėra neteisėti kirtimai. Labanoro girioje dalis miško priklauso privatiems savininkams, kadangi jie yra jau gavę leidimus kirsti tuos miškus prieš dvejus-trejus metus, jų leidimai galioja, o šiemet kaip tik pakilo žaliavinės medienos kaina biržoje, tai privačiuose plotuose suaktyvėjo miško kirtimas“, – sakė jis.
Pasak ministro atstovo, artimiausiu metu planuojama parengti dokumentus ir Labanoro regioninį parką prijungti prie Aukštaitijos nacionalinio parko.
„Labanoro giriai įgijus nacionalinio parko statusą, plynieji kirtimai būtų apriboti nuo kitų metų“, – sakė M.Bajarūnas.
Taip pat planuojama, kad per kelerius metus būtų galima išplėsti miško teritorijas, kuriose negalima jokia ūkinė veikla: vietoj dabartinių 50 tūkst. hektarų, jos galėtų apimti 100 tūkst. hektarų.
„Būtent miškingos teritorijos, kurios turi saugomų teritorijų statusą – čia jau kalbame apie visus Lietuvos miškus, kurie priklauso saugomoms teritorijoms“, – kalbėjo ministro patarėjas.
Taip pat būtų stiprinama apsauga svarbiausioms miško gyvūnų ir paukščių buveinėms, griežtinant reikalavimus ūkinei veiklai miškuose aplink jas.
Premjeras ir aplinkos ministras kertamų miškų klausimą aptarė po to, kai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje ėmė plisti vaizdo medžiaga apie atliekamus kirtimus kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur.
„Vakar apžiūrėjome sengirę prie Kertuojų ežero, ji visa nužymėta nukirsti. Miško kirtėjams visai nebesvarbu, kad planuojamas kirtimas tik penki metrai nuo gražiausio Labanoro girios ežero – Kertuojų, kad čia pat piliakalnis ir akmens amžiaus gyvenvietės radimvietė, kad kirtimas numatomas gausiai turistų lankomoje teritorijoje. O užvis labiausiai gaila tų 20-ties pušų milžinių, kurių skersmuo siekia metrą, o amžius – 200 metų. Medienos pramonei tokios jau netinka, bet paskutinis sengirės likutis bus sunaikintas. Ir visai tai valstybiniuose miškuose“, – feisbuke piktinosi Labanoro girios klubas.
Pasak M.Bajarūno, šiuo metu vykdomi patikrinimai, tačiau nėra informacijos apie pažeidimus. Be to, Punios šile, jo teigimu, kelis medžius nuvertė vėjas ir jie buvo sumesti į vieną krūvą.
„Ten nebuvo vykdyta jokių kirtimų“, – sakė jis.
Labanoro girioje, pasak ministro atstovo, kirtimai vyko ir anksčiau, plynųjų kirtimų mažės ir šiemet.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad plynieji kirtimai ne visais atvejais yra blogai, nes tinkamai atsodinus mišką, išvengiama invazinių rūšių plitimo.
