Tiesa, A.Zavadska investavimo srityje save vadina mokyklinuke ir tik žengia pirmuosius žingsnius, bet investuojant ambicijos po truputį kyla, mergina ateityje investicinius fondus ketina iškeisti į akcijas.
Užtenka ir valandos per savaitę
A.Zavadska investuoti pradėjo prieš penkerius metus, tuomet pasirinko pasyvųjį investavimo būdą – iš pradžių pasirašė investicinį gyvybės draudimą. Paskutiniaisiais metais pinigų prieaugis jau buvo 26 procentai.
Nuo šių metų ji investuoja į investicinius fondus: mišrius, biotechnologijų sektorių ir mediciną.
„Kol kas esu kaip mokyklinukė ir dar daug ko nežinau, bet noriu, kad sutaupyti pinigai turėtų kokį nors prieaugį, – šypteli mergina. – Iš pradžių investavimui į gyvybės draudimą skirdavau dešimtadalį atlyginimo, dabar gyvybės draudimui ir investiciniams fondams patikiu maždaug trečdalį viso uždarbio.“
Vis dėlto, pasak A.Zavadskos, kaip ir pataria finansų konsultantai, iš pradžių geriausia atidėti dešimtadalį atlyginimo, bet jei negali skirti tiek, užtenka ir po procentą kas mėnesį. Metų pabaigoje susidarys suma, kurią bus galima investuoti – kad ir keli šimtai litų.
Investavimas pradedančiajam nereikalauja daug laiko – kol pinigus patiki finansų konsultantams ir neinvestuoji į rizikingesnius vertybinius popierius, užtenka ir valandos per savaitę arba kas vakarą pasižiūrėti žinias, kad nuspręstum, kokius investicinius fondus pasirinkti.
„Turi skirti kažkiek laiko, kad žinotum, kur tavo pinigai. Aš teikiu prioritetą nueiti pas konsultantą ir jo daugiau paklausinėti. Labai džiaugiuosi, kad turiu gerą draugą, kuris jau seniai investuoja į akcijas ir man pataria“, – sako pašnekovė.
Draugas investavimui skiria gerokai daugiau laiko, jis po kelerių metų iš uždarbio ketina pirkti butą be paskolos. A.Zavadska į akcijas investuoti kol kas dar nesiryžta, tačiau yra įsitikinusi, kad ateityje dalį pinigų skirs ir akcijoms.
Vis dėlto, pasak A.Zavadskos, kaip ir pataria finansų konsultantai, iš pradžių geriausia atidėti dešimtadalį atlyginimo, bet jei negali skirti tiek, užtenka ir po procentą kas mėnesį.
Sunkiausia – palikti komforto zoną
Mergina užsimena, kad investavimas nėra skirtas norintiems greito ir lengvo uždarbio, tai – tęstinis procesas, nuoseklus darbas ir investicija į save ir savo ateitį.
„Manau, kad investavimas užtikrins komfortą ateityje, todėl nenoriu investuoti ir visko parduoti po metų. Prieš dvejus metus galvojau, kad į akcijas gali investuoti tik tie, kurie tam turi daug laiko, bet viskas nėra sunku – tereikia pasiryžti, – pasakojo pašnekovė. – Žmogus bijo išeiti iš komforto zonos, juolab moterims akys atvertos į pirkinius, joms reikia blizgučių.“
Ji atvirauja, kad ir pati aplankiusi parduotuves ne kartą yra pasidavusi emocijoms – pirkiniams išleisdavo daugiau, nei planavo, tačiau jau įprato prieš viršydama išlaidas nustatyti, kur užsidirbs pinigus ir tik tuomet priima sprendimą. Tačiau kol išmoko skaičiuoti ir planuoti asmeninius finansus, turėjo ir nemalonių pamokų.
„Prieš dvejus metus mane atleido iš darbo, išmokėjo nemažą išeitinę kompensaciją. Labai gailiuosi, kad tuo metu neturėjau žmogaus, kuris man patartų, kai elgtis su pinigais. Didelę dalį pinigų tuomet išleidau kelionėms. Iš vienos pusės tai gerai – pamačiau pasaulio, bet, kita vertus, jei tuos pinigus būčiau investavusi, dabar galėčiau keliauti iš prieaugio“, – prisimena mergina.
Draugės investuoti nesiryžta
Paprašyta duoti patarimų norintiems pradėti investuoti, kurie to daryti nesiryžta, ji pataria tiesiog žengti pirmąjį žingsnį – nueiti į banką arba pasikonsultuoti su brokeriu. O motyvuoti save padės pomėgis ar tikslas, kuriam nori sutaupyti.
Tačiau reikia prisiminti, kad valdant asmeninius finansus reikalinga kantrybė.
„Nereikia visko norėti iš karto, viskas vyksta po truputį. Jauni žmonės nori turėti savo butus ir gyventi labai plačiai, ypač moterys, – sako A.Zavadska. – Visur vyrauja maksimalizmas, visi nori gauti kuo daugiau ir kuo greičiau. Nuo sovietmečio pabaigos labai pasikeitė požiūris, galbūt žmonės pradėjo galvoti, kad laisvę pasieks per paskolas.“
Paklausta, kaip reaguoja į pokyčius, kai investiciniuose fonduose esantys pinigai praranda vertę, ji sako išmokusi į nuopuolius žiūrėti ramiai –reikia žinoti, kad viskas yra su perspektyva į ateitį ir kad vertė pakils.
A.Zavadska svarsto, kad, galbūt dėl užvaldančių emocijų, moterims investuoti sunkiau nei vyrams– ji ir pati neturi draugių, su kuriomis galėtų pašnekėti apie investavimą, visi mėginimai jas sudominti ir pasibaigia susižavėjimo šūksniais.
Tačiau pokalbiai apie investavimą tampa jos ir draugo bendro gyvenimo tema: „Tai yra labai įdomi tema. Kartais rytais perskaitome straipsnį, kad kažkas investavo ir ilgai diskutuojame, ar žmogus pinigus investavo teisingai.“