Milijardus nuostolių lemiančios investuotojų klaidos

Neapdairūs, skuboti, emocijų apimtų investuotojų veiksmai gali lemti milžiniškus nuostolius, o kai kuriais atvejais – net bankrotą. O klysta visi. Žvelgiant į daugiausiai investuotojams kainavusių klaidų sąrašą, jame galime rasti didžiausių pasaulio investicinių bendrovių pavadinimus. Pasak „Forex“ rinkoje sėkmingai prekiaujančio Chriso Svorciko, sėkmę investavime daugiausiai lemia ne sudėtingos teorinės žinios, o paprasti, bet esminiai dalykai – nusiteikimas ir aiškaus tikslo turėjimas bei jo siekimas.
Niujorke makleris iš siaubo trina veidą.
Niujorke makleris iš siaubo trina veidą. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Per dideli, kad žlugtų

Pažvelgę į daugiausia nuostolių atnešusias investuotojų klaidas pamatysime, kad jas daro daugiausiai kapitalo pritraukiantys JAV investiciniai bankai.

JAV 2009 m. ėmus kristi nekilnojamojo turto kainoms, „Morgan Stanley“ dėl investuotojo Howardo Hublerio klaidos neteko 9 mlrd. dolerių.

Štai daugiau nei du mlrd. dolerių nuostolių patyrė investicinis bankas „J.P. Morgan“ . Banko vadovas tuomet sakė, kad nuostolius lėmė darbuotojų aplaidumas renkantis apsisaugojimo nuo rizikų strategiją. Trys banko darbuotojai atsipirko atleidimu.

Šįmet tas pats bankas buvo nubaustas 920 mln. dolerių nuostolių bauda dėl to, kad neprižiūrėjo prekybininkų ir nepastebėjo, kad šie pervertino labai sudėtingą investicijų portfelį tam, kad paslėptų milžiniškus nuostolius – 6,2 mlrd. dolerių.

JAV 2009 m. ėmus kristi nekilnojamojo turto kainoms, „Morgan Stanley“ dėl investuotojo Howardo Hublerio klaidos neteko 9 mlrd. dolerių – šis nenumanė, kad antrarūšėmis būsto paskolomis užtikrintų obligacijų rinka smigs žemyn.

Tiesa, šie investiciniai bankai net ir padarę klaidų gali būti ramūs – jie yra per dideli, kad sugriūtų (angl. too big to fail )ir JAV Vyriausybė jau parodė, kad nesėkmės atveju visuomet išties pagalbos ranką. O kitiems kurios klaidos baigiasi bankrotais.

2006 m. dėl klaidingų prognozių gamtinių dujų ateities sandorių rinkoje bankrutavo rizikos draudimo fondas „Amaranth Advisors“. Klaidos atnešė 6,6 mlrd. dolerių nuostolių.

2, 5 milijardų dolerių nuostolių „Forex“ rinkoje 2008 m. patyrė Brazilijos įmonė „Aracruz“. Įmonė tikėjosi, kad Brazilijos realas JAV dolerio atžvilgiu pradės nuvertėti, tačiau, nelaimei, valiutų kursai pajudėjo priešinga linkme. Tąsyk „Aracruz“ per plauką išvengė bankroto.

W. Buffettas pataria

Štai investuotojas Warrenas Buffettas išskirai keletą klaidų. Pirmoji jų – mėginimas nuspėti finansinių instrumentų judėjimo kryptį trumpu laikotarpiu.

„Žmonės, kurie mano, kad gali nuspėti akcijų kryptį trumpuoju laikotarpiu arba klauso kitų, kurie mano, kad tai žino – labai klysta“, – prieš savaitę duodamas interviu dienraščiui „USA Today“ sakė Warrenas Buffetas. Antroji dažniausiai daroma klaida, pasak jo, yra mėginimas tiesiog atkartoti geriausių prekybininkų veiksmus.

Trečioji pasitaikanti klaida – per dideli mokesčiai. Pasak W.Buffeto, nėra reikalo mokėti brangaus mokesčio kad investuotum į investicinius fondus, kai galima investuoti į indeksų fondus, kurie imituoja indeksus, kaip „Standard & Poor's 500“.

Svarbiausia – rasti balansą

Kaip išvengti investavimo klaidų paklausėme šešerius metus sėkmingai valiutų rinkoje „Forex“ rinkoje prekiaujančio „Admiral Markets“ prekybininko Chriso Svorciko.

Bene dažniausia ir daugiausiai nuostolių investuotojams atnešanti klaida – prekiatui visiškai nepasiruošus ir vaikytis rinką.

Tiesa, prekyba„Forex“ rinkoje, lyginant, pavyzdžiui, su akcijų rinka, gerokai skiriasi. Valiutų rinkoje prekyba kiek intensyvesnė, kainos čia keičiasi greičiau. „Forex“ prekyba nepertraukiamai vyksta visą parą ir, priklausomai nuo finansinio sverto, rizika „Forex“ gali būti gerokai didesnė.

Tačiau investuotojų sėkmę lemiantys faktoriai visur yra panašūs.

Pasak C.Svorčiko, bene dažniausia ir daugiausiai nuostolių investuotojams atnešanti klaida – prekiatui visiškai nepasiruošus ir vaikytis rinką.

„Blogiausia kai investuotojas persekioja rinką ir yra visiškai nepasiruošęs, neturi prekybos plano. Tuomet žmonės mato tik kainą, jie įsitraukia neplanuotą prekybą , o rinka turi daug pakilimų ir nuosmukių. Investuotojai gali pirkti akcijas, kai jos bus aukščiausiame taške, tada jos pradeda kristi, jiems sukyla emocijos ir prekiauti darosi dar sunkiau“ , – sako C.Svorcikas.

Jis ir pats prisimena, kad pradėjęs prekiauti pasiduodavo emocijoms ir investuodavo tik dėl to, kad norėdavo atgauti prarastus pinigus. Tačiau su patirtimi atėjo ir supratimas ir kontrolė.

„Manau, kad investuojant labai svarbu nusiteikimas, tikslo siekimas tikslą reikia turėti kasdien. Svarbu ir psichologija – kantrybė ir disciplina“, – priduria C.Svorčikas.

Pasak jo, prekyba – tai nuoseklus planas, kuris apima rizikos valdymą, pinigų valdymą, investavimo strategijas ir investavimo psichologiją. O norint būti iš ties sėkmingiems, svarbiausia rasti balansą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų