Teisininkas, žvelgdamas į finansų krizės pamokas, atkreipia dėmesį, kad finansų rinkos jau prasivalė, jų žaidėjai išmoko savo pamokas, o ateityje galime tikėtis didesnio žmonių susidomėjimo ne tik indėliais, o bet vertybinių popierių rinkomis.
Apie laukiančias mokestines permainas, finansų krizės pamokas ir apie tai, kaip pasirinkti patikimą brokerį, kalbame su D.Vanhara.
– Kaip pasirinkti patikimą brokerį?
– Esminis klausimas – ar brokeris turi licenciją. Prekiaudami biržoje akcijomis, valiutomis, ar kitais finansiniais instrumentais rinkitės tik licencijuotą tarpininką. Tai padės užtikrinti visas jūsų, kaip kliento teises.
Kaip sužinoti, ar brokeris turi licenciją? Labai paprasta – visi licencijuoti finansų tarpininkai skelbiami Lietuvos Banko tinklalapyje. Tai gali būti tiek Lietuvos banko licencijuotos finansų maklerio įmonės (FMĮ), tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių licencijuotos FMĮ, veikiančios per Lietuvoje įsteigtą filialą, tiek ir filialo neįsteigusios. Jei tarpininko nerandate LB tinklapyje, reikėtų susirūpinti.
Renkantis brokerį reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, su kuo sudaroma sutartis: dažnai pasitaiko, kad brokeris turi finansų maklerio įmonės licenciją kitoje ES valstybėje. Brokeris licencijuotas, o sutartys sudarytos ne su licencijuotu brokeriu,o su panašaus pavadinimo įmone.
Blogai, jei sutartys sudaromos su ne ES šalyje registruotu finansų tarpininku, o, pavyzdžiui, Rusijoje ar Honkonge registruota įmone. Tuomet galimybės bylinėtis su tarpininku tampa itin apsunkintos.
– Kokios svarbiausios mokestinės permainos investuotojų laukia nuo kitų metų?
– Permainų nedaug, bet jos bus reikšmingos. Yra gerų – mažėja dividendų apmokestinimas nuo 20 iki 15 proc., prekyba finansinėmis ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis nuo kitų metų nebebus laikoma individualia veika.
Blogai tai, kad dingsta populiari 366 dienų lengvata – iki šiol būdavo taip, kad nusipirkęs akcijas ir jas išlaikęs daugiau kaip 366 dienas, jei jos pabrangdavo, pardavus jas nereikėdavo mokėti gyventojų pajamų mokesčio.Dabar laiko lengvatos nelieka, vietoje jos atsiranda 10 tūkst. litų lengvata –neapmokestinama mažesnė nei 10 tūkst. litų iš palūkanų gauta suma.
– Investuotojų asociacija anksčiau yra prašiusi ištirti, ar Ūkio banko darbuotojai nepardavinėjo akcijų nesinaudodami viešai neskelbtina informacija. Ar yra kokių nors rezultatų dėl tyrimo?
– Kol kas tyrimas tik vyksta, o rezultatų negavome – gal tyrimas sudėtingas ir nenorima viešinti informacijos. Ūkio banko akcijomis labai įdomi prekyba vyko paskutinę savaitę – ji dešimt kartų viršijo įprastinę prekybą, o didžio ji dalis pinigų ateidavo per tarpininką Ūkio bankas.
– Itin daug pažeidimų dėl prekybos finansinėmis priemonėmis išryškėjo sunkmečiu, kodėl būtent tuomet pasimatė trūkumai?
– Ir prieš krizę buvo daug pažeidimų. Tik kai rinkos auga ir uždirbami pelnai, rinkų augimas užmaskuoja pažeidimus. O kai rinkos pradeda smukti, kaip buvo 2008 m. pabaigoje, tada pasimatė, kokios finansinės priemonės geros, kurios ne, kas gerai dirbo, o kas ne taip gerai.
Jau istoriškai susiklostė, kad visa finansų rinkų reglamentacija būna suformuota įvairių krizių metu išaiškėjusių aplinkybių. Tas pats buvo ir per Didžiają depresiją (1929-1933), tuomet buvo pristeigtą įmonių, kurios skelbė apie vykdomą itin pelningą veiklą, platino savo akcijas ar kitus vertybinius popierius, o realiai nevykdė jokios veiklos. Todėl būtent po Didžiosios depresijos atsirado reikalavimai skelbti vertybinių popierių prospektus, investuotojams pranešti visą esminę informaciją apie emitentą, o už pažeidimus numatyta griežta atsakomybė.
– Sunkmečiu buvo daug neskaidrumo – „Snoro“, Ūkio banko ir kredito unijų bankrotai. Kaip manote, ar finansų rinkos dabar kažkiek prasivalė?
– Rinka jau švaresnė. Aišku, negalima garantuoti, kad kuris nors bankas ar kredito unija nebankrutuos. Kita vertus, jau bankrutavus dviem lietuviško kapitalo bankams, sumažėjo konkurencija bankininkystės sektoriuje – iš dalies dėl to ir matome, kad sumažėjus konkurencijai, kyla bankų įkainiai. Kai sumažėja dalyvių rinkoje, likę rinkos dalyviai, dėl sumažėjusios konkurencijos, bando didintis pelnus. Gal Ūkio banko gerosios dalies valdymą perėmęs Šiaulių bankas bus atsvara skandinaviško kapitalo bankams.
– Vyriausybė ne kartą minėjo, kad papildomų pajamų šaltiniu galėtų tapti palūkanų apmokestinimas. Kaip vertinate tokį siūlymą?
– Yra nemažai mokesčių, kurie beveik neteikia naudos valstybei, nes jų surinkimas labai mažas, bet jie kartu kenkia ir verslui, nes tokių mokesčių apskaitymas ir administravimas tampa didėle biurokratine našta. Indėlių palūkanos istorinėse žemumose, todėl tikėtis, kad valstybė iš to uždirbs, yra pakankamai naivu.
Be to, tokiu atveju mokesčiai būtų mokami nuo tokių pajamų, nuo kurių jau sumokėti mokesčiai, todėl gaunamas dvigubo apmokestinimo efektas.
– Europos Sąjungoje siūloma įvesti ypatingai lietuvių Algirdo Šemetos bei Rimanto Šadžiaus palaikomą finansinių sandorių mokestį. Ar tikite jo nauda?
– Mokestį ketinama įvesti argumentuojant, kad jį mokės bankai ar kiti finansų tarpininkai, bet manau, kad bankų apmokestinti neišeis – vis tiek mokestį galiausiai sumokės vartotojai.
– Kaip apskritai vertinate Lietuvos mokesčių sistemą?
– Kitur mokesčiai didesni, sąlygos mažiau palankios, ypač, jei yra investuojamos didelės sumos, gaunami dideli pelnai. Lietuvoje, atmetus mokestines klaidas (pavadinčiau), kai mokesčio administravimas kainuoja tiek pat, ar net daugiau, nei yra surenkama konkretaus mokečio, mūsų mokesčių sistema yra nebloga. Blogiausia, kad nuo 2008 prieš kiekvienus Naujuosius metus mokesčiai keičiami iš esmės, o juk jie turėtų būti stabilūs. Ne tik dydis turi lemiamą reikšmę, bet ir pastovumas.
– Daugiau nei 70 proc. žmonių santaupas laiko indėliuose ir už tai gauna tik nedidelę grąžą ir nesiryžta investuoti į vertybinius popierius ar fondus. Kaip manote, kada žmonės taps drąsesni ir investuos pinigus?
– Indėlių kiekis išaugo per krizę, nes krizės laikotarpiu ir palūkanos už indėlius buvo didesnės, o tuo pačiu, matant, kaip griūna finansų rinkos ir kokius nuostolius patiria investuotojai, atsirado saugumo poreikis. Žmonės susitaikė su tuo, kad laikydami pinigus indėliuose uždirbs nedaug, bet tuo pačiu ir beveik niekuo nerizikuos. Manau, kad bent jau santykinis indėlių dydis turėtų sumažėti, kai labiau atsigaus rinkos. Prie to prisidės ir rekordiškai mažos indėlių palūkanos ir infliacija.
