Kodėl vairuotojai pamiršta apie būtinybę už vairo būti susikaupusiems ir atidiems? Ekspertai teigia, kad būtina prisiminti: vairavimas – tai nuolatinis mokymasis, o dėmesys už vairo yra vienas svarbiausių saugaus eismo elementų.
Apie dėmesingumą už vairo kalbamės su vienu žymiausių Lietuvoje vairavimo instruktorių, buvusiu lenktynininku Artūru Pakėnu.
Koks jūs vairuotojas kelyje? Kaip jums pavyksta išlikti ramiu ir dėmesingu už vairo?
Aš pats nesu nei ramus, nei dėmesingas. Tačiau reikia mokytis išlaikyti dėmesį. Tai labai sunku, bet dirbant ir norint viskas įmanoma. Reikia formuoti įgūdžius, mokytis vairuoti. Vairavimo metu mes stebime įvairius pastatus, gamtą, kitus automobilius. Tačiau svarbu prisiminti, kad turime grąžinti dėmesį į kelią ir susikoncentruoti tik į jį. 15-20 metų ralio patirties tikrai išmokė mane būti dėmesingu. Arba norėsi gyventi, arba tuoj pat sudaužysi automobilį. Tad tai yra tiesiog treniruotės, ugdymo ir supratimo, kad tai yra svarbu, dalis. Jei tai yra svarbu tau, tu tai vertinti, tau pavyks ir susikoncentruoti.
Tik ketvirtadalis – 24 proc. – gyventojų vairuodami neužsiima papildomomis veiklomis. Kaip kelti vairavimo kultūrą Lietuvoje? Kodėl svarbu išlikti dėmesingam kelyje?
Pagrindinės avarijų priežastys yra susijusios su dėmesingumo trūkumu.
Jei pažvelgtumėte į avarijų statistiką, pastebėtumėte, kad dažna priežastis – vienas automobilis staiga susiduria su kitu kažkur magistralėje. Tai vyksta šviesiu paros metu, matomumas puikus, kelias taip pat geras, tačiau kažkodėl įvyksta avarija. Kodėl? Nes eismo dalyviai nevairavo visu 100 proc. Tikėtina, kad nesilaikė saugaus atstumo ir nebuvo atidūs. Kaip tuomet galima kalbėti apie dėmesingumą? Akivaizdu, kad vairuotojai tikrai nevairavo tinkamai ir atsakingai. Nors vairuojant, tai – vienas svarbiausių dalykų.
Tyrimas rodo, kad 69 proc. vairuodami klausosi radijo, 22 proc. kalba telefonu. Ar tai gali blaškyti dėmesį, ko patartumėte vengti, tarkim, įtemptų darbo skambučių?
Kalbant apie mobilųjį telefoną, įstatymas leidžia kalbėti naudojant laisvų rankų įrangą. Tai šiek tiek atitraukia dėmesį, bet tai yra mažesnė blogybė nei kitos.
Aš visuomet išjungiu radiją savo automobilyje, kai turiu mokinių, bet kai kurie pamokos metu prašo jį įjungti. Kai kuriems – tai, nepriklausomai nuo to, kas groja, yra raminantis veiksnys.
Pagrindinės avarijų priežastys yra susijusios su dėmesingumo trūkumu.
Jei vertinčiau asmeninę patirtį, žinoma, mokydamas kitus aš pats praleidžiu automobilyje apie 8 valandas laiko, tad šių dienų pasaulyje, nori nenori, turi kaip nors reaguoti į mobilųjį telefoną, nes kitaip tu niekada nebūsi pasiekiamas. Todėl aš trumpiems pokalbiams naudoju laisvų rankų įrangą, jei reikia kalbėti ilgiau – sustoju.
Visgi, tyrimo duomenimis, 6 proc. vairuotojų vis dar kalba telefonu, siunčia žinutes, naršo socialiniuose tinkluose, nenaudodami laisvų rankų įrangos. Dar kita, nedidelė dalis – prižiūri vežamą vaiką, darosi makiažą ar net tvarkosi. Kaip spręsti tokią vairavimo kultūrą – baudomis, sąmoningumu?
Bausmė yra auklėjimo priemonė ir tai nėra nieko blogo. Tačiau, mano nuomone, reikia daugiau socialinės reklamos. Paprasti paaiškinimai kaip „negalima" ar „nedaryk taip..." neveikia. Ar prisimenate Lietuvoje buvusią reklamą, kurioje mergaitė iškrito iš galinės sėdynės per priekį, kai automobilis staigiai stabdė, o ji nebuvo prisisegusi saugos diržo? Šią reklamą prisimena dauguma, nors ji buvo rodoma prieš 10 metų. Mano nuomone, Skandinavijos šalyse ir Anglijoje tokios reklamos yra dažnesnės ir jos yra veiksmingos. Tokio tipo reklamos turi didesnį poveikį auditorijai – jos yra įsimenamos. Paprasti žodžiai ar piešiniai neveikia.
48 proc. respondentų manymu, didžiausią keliuose kelia vairuotojų įpročiai, vairavimo kultūra. 29 proc. mano, kad didžiausią pavojų keliuose kelia alkoholio kiekis kraujyje. Dauguma nemato savo kaltės dėl dėmesio neišlaikymo. Ar išlaikytas dėmesys – raktas į saugų vairavimą?
Dėmesio klausimas yra mažai diskutuojamas, ir visi kažkaip jį pamiršta. Mums sunku pripažinti, kad turime dėmesio problemą, kadangi niekas nenori pripažinti, kad daro klaidų. Tačiau tuomet – kas kaltas? Ir visuomet ieškoma pateisinimų. Taip kalba ir priežasčių ieškojimas nukrypsta į kelio būklę, kitus vairuotojus ar situaciją.
Ką patartumėte pradedantiems vairuotojams, kurie tik įžengia į kelius ir jiems emocijų tikrai netrūksta? Kaip išlaikyti dėmesingumą?
Pirmiausia, reikia praktikos. Reikia suvokti, jog tai yra svarbu, antra – išmokti pagrindinius vairavimo principus, atpažinti pavojus, ir nemanyti, jog tai yra baigtinis procesas. Jeigu jau turime vairuotojo pažymėjimą, yra manoma, jog atnaujinti ir tobulinti vairavimo įgūdžių nereikia. Pavyzdžiui – gydytojai, jie niekada neatsisakys tobulinti savo kvalifikaciją. Nė vienas gydytojas nesako, kad žino viską ir nenorėtų tobulinti savo žinių.
Taigi, reikia suprasti, jog vairavimas yra nuolatinis mokymasis ir visi turime tobulinti savo žinias.
Projektas „Mylios be promilių“ – kelti šalies eismo kultūrą
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad „Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ projektu siekiama kelti šalies eismo įpročius ir kultūrą. Pokyčius, pabrėžia R.Viršilas, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs.
„Iškėlėme tikslą gerinti padėtį Lietuvos keliuose, tačiau pirmiausia pradėjome nuo savęs. Mūsų įmonėje jau antrus metus iš eilės visiems vairuojantiems komandos nariams vykdomi mokymai – ir praktiniai užsiėmimai su instruktoriais, ir mokymai nuotoliu. Jų metu mokomės valdyti automobilius sudėtingomis sąlygomis bei sužinome, kaip elgtis ištikus netikėtoms aplinkybėms“, – kalbėjo R.Viršilas.
Anot jo, mokymai įmonėje reguliarūs ir vyksta kelis kartus per metus.
„Su vairavimu ir automobiliais keliuose susiduriame kasdien, tačiau vairavimas ir mokėjimas vairuoti yra nuolatinis mokymosi procesas. Reikia ugdyti įgūdžius, kaip elgtis netikėtose situacijose, mokėti būti atsakingiems ir žinoti, kaip išlaikyti dėmesį kelyje. Mokymų metų sužinojome, kad net laisvų rankų įranga trikdo vairuotojo dėmesį, todėl visiems darbuotojams dabar rekomenduojame bendrauti su klientais ne kelionės metu, o atvykus į vietą. Jei pokalbis tikrai skubus – tiesiog sustoti. Tad situaciją keliuose pradėjome keisti nuo savęs“, – sakė R.Viršilas.
„Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ – naujas saugiam eismui keliuose skirtas projektas, kurio tikslas – skatinti eismo dalyvių sąmoningumą, keisti neatsakingus įpročius Lietuvos keliuose ir tuo sumažinti avaringumą bei traumas ir netektis. Projekto partneriai: „Švyturys Nealkoholinis“, VšĮ „Vairavimo mokytojų klubas“, 15min.lt ir zmones.lt.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas dėl vairavimo įpročių atliktas šių metų balandžio mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
