Jos ne tik administratorės, turinčios daryti daug atsakingų darbų vienu metu, jos ir sielos gydytojos, ir psichologės, ir draugės, ir vadybininkės, ir ... viskas viename. Ar tai pašaukimas ar darbas? Kokie žmonės gali dirbti laidojimo įmonėse? Ar skausmo pilna aplinka veikia ir dirbančiuosius? Šiandien savo patirtimi paprašėme pasidalinti dvi ilgiausiai UAB „Laidojimo paslaugų centras“ dirbančias administratores Veroniką Salvinską ir Aušrą Mieželienę.
Kada pradėjote dirbti Laidojimo paslaugų centre? Ar prieš tai turėjote patirties šioje srityje? Koks Jūsų išsilavinimas ir darbo patirtis buvo iki tol?
Veronika: Veronika: Laidojimo paslaugų centre (LPC) pradėjau dirbti prieš 17 metų, dar 2007 metais. Iki tol dirbau mokykloje, buvau direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams, sykiu užsiėmiau ir visuomenine veikla, domėjausi politika. O mokiausi aš Vilniaus politechnikume.
Aušra: Šioje įmonėje dirbu nuo 2003 metų, taigi jau 21 metai. Penkiolika metų dirbau Antakalnio padalinyje, o šešeri metai – Viršuliškių. Iki tol aš dirbau prekybos sferoje, auginau vaikus, esu įgijusi aukščiausios kvalifikacijos virėjos profesiją.
Kaip tuomet reagavo Jūsų artimieji, draugai?
Veronika: Man šį darbą pasiūlė mano pusseserė, kuri jau ilgą laiką sėkmingai dirbo šioje įmonėje. Ji yra nuostabus žmogus, todėl ja pasitikėjau. Ji nuolat kartojo, kad mato mane šioje sferoje, ir aš ryžausi pabandyti. Nė vienos dienos nesigailėjau. Vyras nustebo, kad kardinaliai pakeičiau darbą ir veiklą. Bet kai mato, kad esu laiminga, kad save visapusiškai realizuoju – palaiko ir džiaugiasi.
Aušra: O man šį darbą pasiūlė vyras! Jis tuo metu remontavo LPC patalpas, o buvęs LPC vadovas prasitarė, kad ieško administratorės. Vyras, grįžęs po gerai įvertinto ir kokybiškai atlikto darbo, sako, Aušra, gal pabandyk. Ir aš sutikau. Pradžia buvo ne tokia jauki, kaip dabar, bet su laiku pastebėjau, kad šis darbas ir tinka, ir patinka. Sudėtingiau reagavo tik tėtis, o mama, vaikai, draugai priėmė šią žinią ramiai. Dabar visi žino, kad nelaimės akimirką gali kreiptis į mane, atsiremti, aš visada padedu ir padėsiu. Esu laiminga, nes šis darbas leidžia atsiskleisti visoms gerosioms mano charakterio savybėms.
Ar noriai einate į darbą, ar jaučiate prasmę padėti žmonėms skaudžiose gyvenimo situacijoje?
Veronika: darbu didžiuojuosi, visada noriai einu, visas tamsesnes mintis palieku pakeliui. Mūsų užsakovams mes reikalingos stiprios, empatiškos, sutelkusios dėmesį į jų gyvenimo iššūkius.
Aušra: į darbą einu taip pat noriai, man gera padėti žmonėms. Mūsų darbas yra labai reikalingas, mes pasirūpiname ir paglobojame žmones, ištiktus nelaimės, netekties. O juk gyvenimo prasmė ir pilnatvė – būti reikalingam.
Ar tai pašaukimas – padėti, patarti, būti šalia, ar, vis dėlto, tai darbas?
Veronika: Tai – pašaukimas. Ne visi gali dirbti laidojimo paslaugų sferoje. Jeigu galvosi tik apie uždarbį – nieko nebus, neištversi. Visų pirma, turime galvoti apie netekties ištiktus žmones, kaip jiems padėti, patarti. Apie šio darbo prasmingumą.
Gražiai ir oriai organizuoti laidotuves yra menas. Tam prireikia ypatingų psichologinių žinių ir organizavimo vadybos. Mes turime „pagauti“ užsakovų nuotaikas, charakterį, norus, galimybes. Gebėti prisitaikyti, išlaviruoti, mokėti visokeriopai palaikyti, patarti. Kiekvienas žmogus turi savo ribą ir labai svarbu jos neperžengti. Man ramu, nes mūsų įmonė turi ką pasiūlyti, gali padaryti viską, ko pageidauja ar ko reikia užsakovui. Mokomės, tobulėjame, esame žingsniu ar keliais toliau už kitas šias paslaugas teikiančias įmones. Čia jau vadovų ir jų sutelktos visos komandos nuopelnas.
Aušra: Tai yra darbas, mes juk gauname atlygį už jį, tačiau šis darbas yra kitoks – su didžiausia atjauta, empatija, meile žmogui. Man gera apgaubti žmones rūpesčiu, padėti, patarti. Labai stengiamės, sulaukiame daug nuoširdžių padėkų. Šiuo metu tai jau tapo mano gyvenimo būdas, jau neįsivaizduoju savęs dirbančios kitur. Be to, esu labai lojali, vertinu ir gerbiu darbo vietą, kolegas, vadovus, kurie kiekvieną dieną stengiasi dėl mūsų. Gal ilgametė patirtis jau suteikia tokį komfortą? Gerai išmanau, ką darau, pasitikiu savimi ir bendradarbiais.
Ar kiekvieną kartą kartu su užsakovais tenka išgyventi netektį, kaip nuvijate liūdesį nuo savęs, kaip pavyksta jo neparsinešti į namus?
Veronika: Gelbsti malda ir meditacija. Mūsų įmonė yra „prie bažnyčių“, tai visai kita atmosfera, energetika, maldos galia, palaiminimas. Man, kaip tikinčiam žmogui, tai yra labai svarbu.
Padeda įvairūs įmonės organizuojami mokymai, branda, amžius, patirtis. Sukalbu maldą ir pati už užsakovų laidojamus žmones.
Esu labai dėkinga vadovams už nuolatinį mūsų tobulėjimą, už palaikymą, vertinimą, supratimą, požiūrį.
Aušra: Mane nuo kasdienės netekties temos gelbsti kelionės, išvykos, koncertai, daržo darbai, namų ruoša, vaikai, šeima... Pritariu Veronikai, kad labai svarbus vadovų požiūris ir palaikymas, pokalbiai, supratimas, mokymai, situacijų sprendimo būdai. Didžiuojuosi įmone, kurioje dirbu. Ji labai inovatyvi ir sykiu rūpinasi savo darbuotojais. Tai mane džiugina ir kaskart ragina dar labiau stengtis.
Ar per tokį ilgą darbo laiką nešiojatės širdy tam tikras situacijas, įvykius, žmones?
Veronika: Mano požiūris į mirtį yra kitoks – tai tiesiog perėjimas į kitą gyvenimą. Taip, aš užjaučiu, suprantu, apkabinu. Tačiau, kaip tikintis žmogus, suprantu, kad ties žmogaus kūno mirtimi niekas nesibaigia.
Prisimenu pirmas organizuotas laidotuves. Dar ir dabar su artimaisiais susitinkame bažnyčioje, pasikalbame. Dar vieną situaciją atsimenu: moteris laidojo prižiūrėtus giminaičius. Jais nebuvo kam rūpintis. Vaikai net neatvyko į laidotuves. Pamenu tos moters veido bruožus. Retai taip būna, bet įstringa tam tikri žmonės, jų elgsena, padorumas, situacijos.
Aušra: visą gyvenimą nešiojuos širdy ir atminty vienos mergaitės laidotuves. Tai buvo mano darbo pradžia. Mergaitė žuvo atsitiktinai, ėjo su broliu šalikele, vėjas nupūtė kepuraitę, ji pasilenkė jos paimti... Jai buvo keturiolika. Laidotuvės buvo labai skaudžios. Visi priėję pasakojo, kokia miela, gera buvo mergaitė. Aš buvau kaip sugertukas. O dienos buvo labai karštos, tvankios. Kai išnešė karstą – pradėjo pliaupti lietus. Rodos, visa gamta priešinosi mergaitės žūčiai. Kai išlydėjome į kapines, atsitūpiau kamputyje ir pradėjau klykti, raudoti...
Iki šiol negaliu neverkti, kai verkia tėvas ar vaikai. Kai yra perkamas karstas kūdikiui.
Kokie žmonės gali dirbti laidojimo paslaugų įmonėje?
Veronika: Turintys atsakomybės ir empatijos jausmą, organizacinių gebėjimų, pakantumo, neabejingumo žmonių likimams.
Mes esame rūpestingi, užjaučiantys, teikiantys šilumos ir dvasios šviesos. Būna, ateina užsakovai labai susijaudinę, liūdni, kartais net pikti, bet pabūna mūsų jaukiai įrengtose salėse, apgaubti mūsų rūpesčio, dėmesingumo, ir nusiramina. Tai labai svarbu.
Aušra: Tokį darbą gali dirbti labai atjautūs, empatiški, psichologiškai stiprūs ir sykiu organizuoti, darbštūs žmonės. Labai palaiko užsakovų, patyrusių netektį, nuoširdus ačiū. Tai yra atgaiva sielai ir darbo prasmės įvertinimas.
Ko palinkėtumėte ateinantiems dirbti į LPC?
Veronika: Mokytis ištvermės, jausti norą padėti žmonėms ir esmę, kodėl jie tai daro.
Mūsų įmonėje yra labai rūpinamasi darbuotojais, tad jeigu kokių nors kompetencijų ar žinių pristigsite – jums bus suteikta visokeriopa pagalba ir patarimų gausa, nebijokite. Taip pat jeigu reiks peties atsiremti – kolegos visada šalia. Kolektyvas draugiškas ir susitelkęs, turime puikius vadovus, kurie kaskart įneša naujovių, girdi mus, rūpinasi. Dirbti čia saugu ir gera.
Aušra: Labai svarbu, kad per bandomajį laikotarpį įvertintų save, galimybes, norus, poreikius ir kad liktų su mumis. Vadovai labai daug investuoja į mūsų mokymus, gerovę, kolektyvo sutelkimą. Tai labai džiugina. Štai prieš gerą pusmetį ir pati vykau su kolegomis į Paryžių, į tarptautinę laidojimo reikmenų ir paslaugų parodą. Buvo labai įdomu ir naudinga pasisemti tarptautinės patirties. Mūsų kolegos įvairias parodas aplanko ar dalyvauja jose mažiausiai keturis penkis kartus per metus: ir Lietuvoje, ir užsienyje. Darbdavys sudaro visas sąlygas tobulėti.
Laidojimo paslaugų centro bendruomenė yra labai draugiška, mes švenčiame šventes, būname pasveikinti su gimtadieniu, plaukiame baidarėmis, kartu keliaujame, bendraujame, palaikome vienas kitą. Tai yra svarbu. Juk darbe praleidžiame didžiąją dalį savo gyvenimo laiko, kuris, kaip rodo mūsų kasdienybė, yra labai brangintinas... Taigi, jeigu tikslas ne tik uždirbti, bet ir gerai jaustis darbe, o sykiu padėti žmonėms – mums pakeliui.
Stasys Guja, UAB „Laidojimo paslaugų centras“ direktoriaus pavaduotojas:
UAB „Laidojimo paslaugų centras“ dirba 68 darbuotojai, iš jų 23 parduotuvės ir šarvojimų salių administratorės.
Mūsų įmonė teikia kokybiškiausias ir kompleksiškiausias šarvojimo, kremavimo ir laidojimo paslaugas Lietuvoje. Iš viso turime net 9 sėkmingai dirbančius padalinius, 7 iš jų sostinėje: Antakalnyje, Viršuliškėse, Jeruzalėje, Grigiškėse, Naujojoje Vilnioje (du padaliniai), Pilaitėje, dar du padaliniai yra Ignalinoje ir Pabradėje.
Didžioji dauguma mūsų administratorių yra ilgametės darbuotojos. Išgirdusios apie geras darbo sąlygas, skatinimus, kolektyvo draugiškumą – prisijungia ir naujų, pabando. Administratorių amžius nėra ribojamas, mūsų įmonėje dirba nuo 24 iki 64 metų. Atlikta apklausa parodė, kad Laidojimo paslaugų centre dirbantys žmonės myli savo darbą, vertina darbo vietą, džiaugiasi mikroklimatu.
Kuo pritraukiame naujus darbuotojus ir išlaikome, skatiname lojalius? Skiriame metines ir mėnesines premijas, sveikiname su gimtadieniais, o jubiliejaus, vestuvių ar vaiko gimimo proga apdovanojame papildomai. Gerbiame, vertiname, rūpinamės, įsiklausome į kiekvieno darbuotojo norus, poreikius. Nuolat darome įvairias apklausas, o vadovų durys darbuotojams pasikalbėti – visada atviros.
Beje, mūsų įmonė pirmoji Lietuvoje sugalvojo ypatingas dienas – anūkadienius. Kokios tai dienos? Darbuotojas, turintis vaikaičių, šia dovana gali pasinaudoti kartą per ketvirtį: jo prašymu jam skiriama laisva diena pabūti su anūkais. Tai diena, kai seneliai, skirdami savo meilę, dėmesį ir laiką anūkams, gali kartu aplankyti renginį, pramogauti, palydėti vaiką į mokyklos ar darželio šventę, būrelį ar tiesiog smagiai praleisti dieną. Tėveliai turi tėvadienius, o seneliai – anūkadienius.
Organizuojame daug mokymų, nuolat rūpinamės, kad darbuotojui nestigtų jo darbui reikalingų žinių, keliame kvalifikaciją. Kartu švenčiame įvairias šventes, o vasarą plaukiame baidarėmis. Dalyvaujame parodose, lankomės ir užsienyje, kur pasisemiame tarptautinės patirties. Pastaruoju metu buvome Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje. Darbuotojui tai ir paskata, ir proga pamatyti naują šalį.
Kokių savybių turi turėti mūsų įmonėje dirbanti parduotuvės ir šarvojimų salių administratorė? Mūsų ilgametės darbuotojos Aušra ir Veronika savo pokalbyje išskyrė būtent empatiją ir atjautą. Galiu pridurti, kad sykiu jos turi gebėti dirbti stresinėje situacijoje ir padėti užsakovui išreikšti savo mintis, suformuoti aiškų laidojimo scenarijų, pasirūpinti, kad laidotuvės vyktų sklandžiai.
Šis darbas yra skirtas tiems, kurie geba jausti, užjausti ir patys gerai jaučiasi padėdami kitiems. Tiems, kuriems gera būti atrama sunkias akimirkas išgyvenantiems.
