Ši ramybė apgaulinga: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, AKM vasarą pasiekė piką ir sparčiai plisdamas apima naujus Europos regionus – rugpjūčio pradžioje naujas ligos atvejis nustatytas Rumunijoje. Dėl šios ligos didelių nuostolių jau patyrė Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos ūkininkai, o Lietuvoje skaudžiausiai ligos protrūkis smogė Jonavos raj. esančiai „Beržų komplekso“ kiaulių fermai, kur buvo utilizuotos 23464 kiaulės. Rugpjūčio viduryje pasirodė žinios, kad AKM apėmė jau visą Panevėžio rajoną ir grasina dar vienam didžiuliam kiaulių kompleksui.
Kad, užklupus ligai, dėl išskerstų gyvūnų netektų patirti nuostolių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena apie galimybę iš anksto apsidrausti, nes draudimo įmokos, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimu nuo užkrečiamųjų ligų, kompensuojamos iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto.
AKM plinta dėl žmonių kaltės
AKM – ypač pavojinga užkrečiama virusinė kiaulių ir šernų liga. AKM virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat virusą perneša Ornithodoros rūšies erkės. AKM virusas pavojingas todėl, kad plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės, be to, virusas atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui.
Lietuvoje yra apie 15 800 ūkių, kuriuose laikoma nuo 1 iki 10 kiaulių. Vadinasi, mažiausiai tiek yra rizikos veiksnių. Visų šalių specialistų versijos sutampa – ligos židiniai atsirado dėl žmogaus kaltės: nustatyta atvejų, kai AKM išplatino patys žmonės, nes šis virusas plinta per kontaktus su užsikrėtusiais gyvūnais (perkant/parduodant kiaules iš AKM zonos, medžiojant šernus) arba per pašarus iš AKM zonos bei kiaulėms šerti naudojamas užkrėstas maisto atliekas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, AKM židiniai ūkiuose dažniausiai nustatomi tose teritorijose, kuriose randama ar sumedžiojama šia liga užsikrėtusių šernų – šiais metais tokių rasta jau 915, net 504 skirtingose vietose. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ir ne prie miškų ūkius turintys bei vieną ar dvi kiaules laikantys gyventojai privalo laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Tai svarbu todėl, kad, nugaišus kiaulėms, ne tik patys ūkininkai nenukentėtų finansiškai, bet ir nepatogumų nepatirtų visos apylinkės gyventojai, nes, nustačius ligos židinį, gali būti priimtas sprendimas išskersti visas rizikos zonoje neatitinkančiuose biologinio saugumo reikalavimų ūkiuose laikomas kiaules.
Finansinei rizikai mažinti – draudimas ir valstybės parama
Viena galimų gyvūnų ligų rizikos valdymo priemonių – apdrausti laikomus gyvūnus. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ kompensuojama iki 65 proc. sumokėtos draudimo įmokos apdraudus gyvūnus. Paraiškos pagal KPP priemonę priimamos iki 2017 m. gruodžio 29 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 mln. 750 tūkst. eurų paramos lėšų.
Vienas iš būtinų veiksmų, kurį ūkininkas prieš pateikdamas paraišką savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai, turi atlikti, – sudaryti draudimo sutartį dėl savo vardu registruotų ūkinių gyvūnų su draudimo bendrove. Ūkininkas, sumokėjęs draudimo įmonei visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką ir draudimo sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, ne vėliau, kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, savivaldybei turi pateikti visos pagal draudimo sutartį sumokėtos draudimo įmokos mokėjimo patvirtinimo dokumentus. Jei draudimo sutartis buvo keičiama ar nutraukta, būtina pateikti visus draudimo sutarties pakeitimus. Tuo atveju, jei įvyko draudžiamasis įvykis ir pagal draudimo sutartį buvo išmokėtos draudimo išmokos, būtina pateikti patirto nuostolio dydį ir draudimo įmonės išmokėtų draudimo išmokų dydį pagrindžiančius dokumentus.
Kompensacijos išmokamos tik draudžiant gyvūnus nuo ligų, kurioms pasireiškus ūkyje turi būti išnaikinami visi ta liga susirgti galintys gyvūnai: tai galvijų maras, kiaulių maras, paukščių gripas, snukio ir nagų liga ar kt. Dėl iškilusio pavojaus lygio sprendžia veterinarijos specialistai. Dalis draudimo įmokos kompensuojama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne. Svarbu žinoti, kad draudžiant nuo vagysčių, traumų ar kitų galimų rizikų, parama iš KPP lėšų nėra teikiama.
Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).