Diskusijos apie tai, ar objektyvumas žiniasklaidoje įmanomas ir kaip jo pasiekti tęsiasi dešimtmečius, tačiau profesinėje bendruomenėje turime ir žmonių, kurie mano, jog jis apskritai nereikalingas. Visuomenė vis dažniau vietoje tradicinės žiniasklaidos priemonių renkasi stebėti tokias asmenybes, kurios ne tik pateikia faktus, bet ir pasiūlo, kaip juos vertinti. Taigi, bandome išsiaiškinti, kokią vietą žiniasklaidoj turėtų užimti objektyvumas ir kodėl šiais laikais žiniasklaidos vartotojai dažnai apsieina be jo?
Objektyvumo svarba
Vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas teigia, kad požiūris į objektyvumą turėtų priklausyti nuo žurnalistikos pobūdžio.
Vis dėl to jis pats neslepia, jog savo vaizdo tinklaraštyje „Tiesa yra svarbu“ yra linkęs priešinti tiesą ir objektyvumą bei yra pasiryžęs pastarąjį atidėti į šalį. Tą buvęs premjero patarėjas aiškina nenoru tapti jo kuriamų istorijų dalyvių platforma melo skleidimui.
„Kai aš sakau, kad tiesa yra svarbu, aš, pavyzdžiui, nemanau, kad žmogus, kuris meluoja, jis gali tikėtis tokio paties dėmesio, kaip ir žmogus, kuris sako tiesą“, – sakė S.Malinauskas.
Tinklaraštininko nuomone, žurnalistai dažnai tokiu būdu pakiša sau koją, per daug prioretizuodami užduotį išklausyti visas istorijos puses.
Atsakydamas S.Malinauskui, naujienų portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis sako, kad dėl tiesos spręsti yra sunku ir tai daugiau filosofų, o ne žurnalistų darbas. Pasak jo, žurnalistai turėtų rūpintis savo sąžiningumu ir nuomonės balansu.
„Makro lygmeny, na, aš, pavyzdžiui, kaip redakcijos vadovas, turiu irgi kelti klausimus, ar aš redakcijoj užtikrinu nuomonių įvairovę, ar aš užtikrinu skirtingas patirtis, ar aš užtikrinu pažiūrų įvairovę redakcijoj, kad vieni kitus išbalansuotumėm, ir tai yra nuolatinis procesas. Tikrai netikiu tais, kurie pasako, žiūrėkit, aš esu nešališkas objektyvus žurnalistas ir niekada mano išankstinės nuostatos, kultūriniai kontekstai man įtakos nedaro“, – teigė V.Beniušis.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius Deimantas Jastramskis objektyvumą mato kaip susidedantį iš dviejų dalių – faktiškumas (tiesa) ir neutralumas. Todėl jis nesutinka, kad tiesos siekimas gali prieštarauti objektyvumui. Visgi tiesą jis mato kaip svarbesnį tikslą žurnalistų darbe, o objektyvumą – kaip sunkiau pasiekiamą.
„Jeigu žmogus nesiekia tiesos, tai reiškia, kad jis apsimeta žurnalistu, jis yra įtikinėtojas, propagandistas. Kitas dalykas, va ta antra dimensija, tas neutralumas ir subalansuotumas, jinai sudėtingesnė yra ir čia vėlgi tikrai yra tiesa, kad atsiriboti nuo savo pasaulėžiūros yra sudėtinga – kažkas sugeba, kažkas ne“, – teigė profesorius.
Ar objektyvumas – nepopuliaru?
S.Malinauskas teigia, kad dažnu atveju objektyvumo siekis padaro žiniasklaidos turinį sunkiai suprantamu, o bandymas aprašyti visas suinteresuotas nuomones „išplauna temą“.
„Pavyzdžiui, dabar viena iš mano temų yra susijusi su didele statybų bendrovė, kuri, kilus skandalui, radikaliai pakeitė savo nuomonę. Ir jeigu dabar aš su jais bendrausiu, aš žinau, ką jie man pasakys, bet prieš tą skandalą yra vaizdo įrašai, kur jie visiškai kitokius dalykus sako žmonėms. Ir man klausimas, ar aš turėčiau dabar paimti šitą PR-inį dalyką ir pateikti tai, kaip bendrovės poziciją, kai jinai bando tiesiog suvaldyti komunikacinę krizę, ar aš turėčiau paimti tai, kas iš tikrųjų buvo sakyta, parodyti tai, kas iš tikrųjų buvo daryta, o tada sakyti, dabar jau, ką jie kalba, yra tiesiog pasekmių likvidavimas kilus skandalui?“, – pasakojo tinklaraštininkas.
Jis pastebi, kad auditorijos ieškodamos informacijos vis labiau yra linkusios pasitikėti žinomų, autoritetingų žmonių turinį, o ne tradicines žiniasklaidos priemones.
V.Beniušis teigia, kad nuomonių žurnalistika tikrai yra priimtina ir jai vietos visada buvo ir tradiciniuose žiniasklaidos kanaluose. Vis dėlto, jo nuomone, tai turėtų būti aiškiai atskirta skiltis nuo naujienų žurnalistikos, o nuomonės reiškimą darant žurnalistinius tyrimus reikėtų palikti tokiems veikėjams, kaip S.Malinauskas ar Andrius Tapinas.
„Tai ta tendencija, kad žmonės nori asmenybių, kurie ir daro žurnalistinius tyrimus, ir reiškia savo nuomonės, jie nori jį sekti. Taip, tai yra akivaizdi tendencija. Ar tai yra iššūkis tradiciniam žiniasklaidos verslui? Be abejo, nes tai yra, na, konkurencinis laukas, visi mes konkuruojam dėl žmonių dėmesio“, – teigė V.Beniušis.
„Vis tik, aš žiniasklaidą skirstau į kelias dalis, pirmiausia, kad žmonės būtų informuoti apie pagrindinius faktus. (...) Ne Skirmanto darbas pranešinėti faktus, o naujienų agentūros ar visuomeninio transliuotojo, naujienų tarnybos ar reporterio“, – pridūrė jis.
S.Malinauskas irgi sako, kad žurnalistams ir vaizdo tinklaraštininkams reikia taikyti skirtingus patikimumo kriterijus, nes tai yra skirtingos žiniasklaidos rūšys, suteikiančios auditorijai skirtingas naudas.
Paklausa nuomonėms
Kalbėdamas apie nuomonių žurnalistikos populiarumą, profesorius D.Jastramskis sako, jog auditorija dažnai renkasi „primityvų atsakymą“. Anot jo, didžioji dalis visuomenės dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra linkusi savarankiškai imtis vertinti žiniasklaidos pateikiamų faktų.
„Kad susiorientuotų tie žmonės, kuriems trūksta kažkokios informacijos, reikia, kad kažkas paaiškintų. Tai tam yra paklausa ir jeigu dar kas nors įdomiai tai sugeba paaiškinti, atitinka dar kažkokias, taip sakant, vertybes, tai tokiu atveju pasiūla paklausą patenkina“, – sakė profesorius.
V.Beniušis priduria, kad prie vengimo savarankiškai vertinti faktus prisideda ir socialinių tinklų algoritmai, kurie jau pradedami naudoti ir žiniasklaidos portaluose.
Tokie algoritmai prisitaikydami prie konkretaus vartotojo poreikių automatiškai pradeda prioritetizuoti turinį, kuriuo jis labiau domisi.
„Kai tie filtrai tampa technologiniai, o nebe intelektualiniai, kai aš tarp pirmų dešimties naujienų turėčiau užtikrinti įvairovę.... Kur tai atves, kai algoritmai parinks tai, ką tu matai, kaip tai keis mūsų pasaulio suvokimą? Čia, man atrodo, yra be galo svarbi tendencija ir tai vyksta tiesiai prieš mūsų akis“, – teigė V.Beniušis
Ar vis dar reikia objektyvumo?
Apibendrindamas diskusiją, V.Beniušis teigia liekantis prie nuomonės, kad tradicinė žiniasklaida neturėtų imtis vaidmens spręsti, kas yra tiesa, o kas ne.
Vis dėlto jis teigia, kad žiniasklaidai svarbus balansas, todėl nuo nuomonių žurnalistikos tradiciniai kanalai nusisukti neturėtų, net jeigu šiame žanre konkuruoja su nuomonės formuotojais.
Antrindamas, profesorius D.Jastramskis sako, kad objektyvumas tikrai nėra fikcija ir jo siekį puikiai galima matyti žiniasklaidoje ir nusistovėjusiose šios bendruomenės tradicijose, kai nuomonės ir faktai žino savo vietas.
Pasak jo, objektyvumo siekiu tiki ir daugelis Lietuvos žurnalistų, dalyvavę mokslininkų rengtose apklausose.
„Tai čia tikrai nėra fikcija, čia yra tam tikra profesinė norma, bet, kiek aš matau, bendruomenėje tie patys dalykai skirtingai žodžiais įvardijami“, – sakė D.Jastramskis.
„Bet kai pašneki ir paklausai, kas ką dirba, tai kad visi kažkaip panašiai“, – apibendrino profesorius.
Laidų „Akiratyje: žiniasklaida“ kūrimą remia Medijų rėmimo fondas, jos parengtos naujienų portalui „15min“ bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.
