Evaldas Razgus, muziejaus vadovas, sako, kad ši vieta išskirtinė pasaulio mąstu. „Tai yra vienintelis muziejus, surinkęs beveik 100 proc. ledynmečio laikotarpio riedulių. Geologijos muziejai kolekcionuoja kitokius riedulius. Mūsų parke nėra nė vieno akmens, kuris būtų vienodų spalvų ar faktūrų. Akmenis esame šiek tiek pašlifavę, tad jie yra visi unikalūs“,- sakė E. Razgus.
Japonus sudomino ne tik akmenys
Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus. Muziejaus vadovas pabrėžia, kad ši įstaiga dokumentine ir vizualia informacija apie akmenis, jų susidarymą dalinasi edukacinių programų metu.
Europos regioninės plėtros fondo lėšomis neseniai atnaujinta muziejaus ekspozicija, kaip teigia vadovas, nebestebina lankytojų senovine egzotika. „Kiekvienas akmuo atsidūrė po ekspoziciniu stiklo gaubtu, todėl sukuriamas įspūdis, tarsi jie būtų lede. Kartu investuota į patogią lankytojams infrastruktūrą, apšvietimą, parko takus. Anksčiau, deja, turėjome tik lauko tualetą, atvykę japonai juo stebėjosi ir bėgo fotografuoti. Šiuo metu viskas įrengta pagal šiuolaikinius standartus, ne gėda priimti svečius iš kitų šalių“, - juokėsi muziejaus vadovas.
Akmenų istorijos pasakojamos net keturiomis kalbomis, kiekvienas eksponatas turi informacinę lentelę. Vietiniai gyventojai sako, kad muziejus tapo neatsiejamu Mosėdžio miestelio simboliu.
Žemės sandara Lietuvoje – unikali
Vievyje esantis Geologijos muziejus taip pat turi kuo pasigirti. „Pamatyti galite įdomių fosilijų, vieno didžiausių suakmenėjusių amonitų – tokio galvakojo moliusko, gyvenusio Jūros periode – kriauklę, pirmųjų Lietuvos gręžinių pavyzdžių“, – vardija šio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Puronas.
Garsiausia muziejaus ekspozicija išdėliota tiesiog lauke – tai lauko riedulių – suapvalintų akmenų – kolekcija. Važiuojantys pro Vievį gyventojai šią vietą gali pastebėti iš toli. Riedulių iš įvairių šalies kampelių čia atgabenta net 552. Juos prieš 20-12 tūkst. metų slenkantys ledynai atvilko iš Skandinavijos šalių, Baltijos jūros dugno, Alandų salų bei kitų vietų. Muziejuje riedulių kolekcija suskirstyta į 35 grupes, pagal savo cheminę sudėtį. Jose galima pamatyti magminės, nuosėdinės, metamorfinės ir kitokios kilmės uolienų riedulius.
Poliruotų riedulių kolekcija lankytojus supažindina su akmenis sudarančiais mineralais bei parodo, kokios sąlygos buvo Žemės gelmėse jiems susidarant. Taip pat eksponuojamos ir spalvotos didžiųjų Lietuvos riedulių nuotraukos, ledynų išplitimo Šiaurės Europoje žemėlapis.
„Lietuvos geologinė žemės gelmių sandara yra unikali Europoje, nes per visą Žemės formavimosi istoriją, mūsų teritorijoje buvo nedaug tokių pertraukų, kai buvo sausuma, ir tos nuosėdos menkai kaupėsi ar dūlėjo, jų neišlikę. Daugiausiai tai buvo jūrinė teritorija, todėl Žemės sluoksniai susidarė įvairiais geologiniais periodais ir pjūvis yra įvairiausių spalvų, tarsi vaivorykštė“, – sako pašnekovas.
Artimiausiu metu muziejų planuojama atnaujinti 2014–2020 m. investicijų laikotarpio lėšomis. Netrukus už Europos regioninės plėtros fondo lėšas bus rekonstruotos patalpos: sutvarkyta lauko ekspozicija, salė, skirta edukaciniams užsiėmimams. Atnaujinant muziejų planuojama konsultuotis su Vilniaus Universiteto mokslininkais.
Finansuota Europos socialinio fondo lėšomis.
