Utena sužavėjo dėl trumpų atstumų ir įkandamų kainų
Dabartinis „Utenos alaus” gamybos vadovas šiame mieste gyvena jau kiek daugiau nei du mėnesius. Gimęs ir augęs Vašingtono apylinkėse, o vėliau klajojęs po Europą, Timas į Uteną persikėlė iš Švedijos, kur dirbo „Carlsberg” grupėje. Amerikietis patenkintas gyvenimu Utenoje ir nors šiame mieste yra 28 kartus mažiau žmonių nei gimtajame Vašingtone, Timas sako čia turintis viską, ko jam reikia.
„Man čia patinka, Utenoje ramu ir gražu. Nereikia toli važiuoti į darbą, tai ypač smagu, dėl to kad anksčiau teko gyventi didesniuose miestuose. Ši nauja patirtis – atgaivinanti. Be to, Vilnius ar Kaunas taip pat visai netoli. Tačiau Utenoje yra viskas, ko reikia normaliam gyvenimui bei labiau įkandamos kainos. Net jei ir gyvenčiau didesniame mieste, mano rutina, ko gero, būtų tokia pati – atsikeli, eina į darbą, grįžti namo, pasidarai ką nors pavalgyti, galbūt turi kokį nors hobį, galiausiai eini miegoti”, – pasakoja Timas.
Jis priduria, jog savo laisvą laiką leidžia mokydamasis lietuvių kalbos. Taip pat jį žavi Utenos gamta, tad savaitgalius jis neretai leidžia būtent joje, eidamas į neilgus pasivaikščiojimus ar ilgesnius žygius. „Džiugina, kad labai daug kolegų taip pat gyvena čia pat. Tad tikrai neretai savo laisvą laiką leidžiu būtent su jais“, – priduria Timas.
Darbo skelbimą pamatė „LinkedIn“
Svarbų vaidmenį amerikiečio kelionėje į Lietuvą suvaidino ir Kopenhaga. Būtent Danijos sostinėje Timas yra studijavęs Skandinavijos aludarių mokykloje, kurioje mokėsi kartu su dabartine „Utenos alaus” daryklos vadove Dalia Jočyte. Dirbdamas Švedijoje, jis pamatė darbo skelbimą, kuriuo pasidalijo būtent ji. „LinkedIn“ platformoje D. Jočytė paskelbė, kad ieško darbuotojo. Parašiau jai ir paklausiau, ar būtų šansų žmogui, kuris net nekalba lietuviškai. Akivaizdu, kad tas šansas buvo”, – juokiasi Timas. Amerikietis pripažįsta, kad reikėjo įveikti kelis atrankos etapus, tačiau jo darbinė patirtis sukaupta ne vienoje alaus darykloje, taip pat geras išsilavinimas bei kitos priežastys nulėmė, kad išgirdo teigiamą atsakymą.
Ar tikrai persikels gyventi į Uteną, dabartinis daryklos gamybos vadovas sako ilgai nesvarstęs. „Pirmiausia, man tai buvo puiki galimybė kilti karjeros laiptais. Antra, jau anksčiau buvau lankęsis Lietuvoje, mane čia pasisvečiuoti pakvietė buvusi kolegė, su kuria kartu dirbau Kopenhagoje. Savaitgalius buvau praleidęs daugiausiai Vilniuje ir nors kai kurie užsieniečiai apie Rytų Europos šalis neturi pačios geriausios nuomonės, aš pamačiau, kad čia taip pat puiku kaip ir Vakarų Europoje”, – pasakoja amerikietis.
Jis taip pat dalijasi, kad buvo itin maloniai nustebintas Utenos daryklos modernumu: „Nors pati darykla skaičiuoja penktą dešimtį, iš karto matosi, jog į ją buvo reguliariai investuojama. Investuojama ir dabar. Todėl ši darykla išsiskiria savo patogia darbo aplinka, našumu, kokybe ir daugeliu kitų aspektų. Labai džiaugiuosi būdamas dalimi organizacijos, kurioje dirba tiek daug profesionalų, kurie išsiskiria ir puikiomis asmeninėmis savybėmis“.
Žavisi kolegų sugebėjimais
„Utenos alaus” darykloje Timas tiesiogiai vadovauja kelių, o netiesiogiai – keliolikos žmonių komandai. Jis sako besižavintis kolegų savybėmis. „Jie visi – tikri profesionaliai, išsilavinę, tačiau tuo pačiu labai draugiški ir atsipalaidavę. Tikrai turiu čia ko pasimokyti savame karjeros kelyje”, – pabrėžia gamybos vadovas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad kol kas didžiausias iššūkis – lietuvių kalba. Amerikietis tik neseniai į savo rutiną įtraukė ir lietuvių kalbos pamokas. „Daugybė žmonių čia puikiai kalba angliškai, tačiau su kai kuriais vyresnio amžiaus darbuotojais tenka bendrauti per „Google translate”. Deja, bet kalbos per naktį neišmoksiu”, – šypsosi amerikietis, pabrėždamas, kad Utenoje norėtų užsibūti ilgesnį laiką ir būtent čia dar aukščiau užkopti karjeros laiptais.
