Per metus – daug saulėtų dienų
Analizuojat situaciją Sakartvele paaiškėjo, kad daugelyje šalies regionų per metus būna net 250–280 saulėtų dienų. Jas pavertus valandomis, per metus saulė šviečia 6000–6780 valandų.
Pasak R. Karoblio, sąlygos iš saulės gamintis elektrą Sakartvele yra puikios, tačiau ši šalis kol kas tam neišnaudoja visų galimybių. Skaičiuojama, kad bendras metinis saulės energijos potencialas Gruzijoje yra 108 MW, tai atitinka 34 tūkst. tonų standartinio kuro.
Penkios Tbilisio mokyklos per metus suvartoja apie 288 730 kWh, o įrengus saulės jėgaines jos per metus sugeneruos 253 MWh elektros energijos, taip 3573 tonomis sumažinat CO2 išmetimą į aplinką.
Čia įrengtų saulės jėgainių bendra galia – iki 200 kWp, o atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas, ypač besivystančiose valstybėse, prisideda prie bendro klimato taršos mažinimo.
Paskaičiuota, kad didelę dalį teršalų į aplinką išmeta tos valstybės, kurios neturi pakankamai modernių technologijų ir kurių energijos pagrindą sudaro iškastinio kuro naudojimas.
Elektros poreikis auga
Kaip sakė R. Karoblis, Sakartvele yra silpnas infrastruktūros ir elektros perdavimo tinklas, todėl einama link to, kad miestuose elektros energiją būtų galima pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pinigai už energijos resursus pasiliktų bendruomenei.
„Vietos bendruomenėms nebus didelės naudos, jei šalyje atsiras didelės elektrinės, kurios užims visą tinklą. Tai reikštų, kad visi pinigai už energijos išteklius, kaip anksčiau keliaudavo į Rusijos pusę, pasuktų į kitą, tačiau jų neliktų bendruomenei.
Taip, kaip ir Lietuvoje, Sakartvele irgi reikia siekti, jog kuo daugiau lėšų liktų šalies viduje.
Tiesa, kalbant apie elektros kainas, skirtumas nuo Europos šalių yra toks, kad Sakartvele hidroelektrinėse gaminama elektra nėra brangi. Tačiau problema ir kitur – hidroelektrinės jau dirba maksimaliais pajėgumais, o elektros energijos poreikis tik didėja. Galimybių tokiu būdu pasigaminti daugiau elektros nėra.
Buvo bandoma statyti naujas hidroelektrines, tačiau vietos valdžia susidūrė su milžinišku gyventojų pasipriešinimu ir projektai sustojo. Todėl kartvelai daugiau alternatyvų, be saulės ir vėjo, neturi“, – kalbėjo R.Karoblis.
Šalis turtinga atsinaujinančios energetikos išteklių
Sakartvele vienam gyventojui tenkantis energijos suvartojimas yra du kartus mažesnis už pasaulio vidurkį, tačiau jis labai sparčiai auga. Nuo 2000 m. iki 2018 m. tiek energijos poreikis, tiek elektros energijos suvartojimas vienam gyventojui padidėjo daugiau nei 1,6 karto.
Sakartvele vienam gyventojui tenkantis energijos suvartojimas yra du kartus mažesnis už pasaulio vidurkį
Beveik 75 proc. elektros energijos Sakartvele pagaminama iš hidroenergijos (2019 m. – 75,3 proc.), likusi dalis – iš gamtinių dujų ir 20,7 MW sudaro vėjo jėgainės (2019 m. – 84,7 GWh).
Remiantis skaičiavimais, išnaudojama tik 25 proc. Sakartvelo atsinaujinančios energetikos potencialo. Saulės energijoje šis išnaudojimas yra dar mažesnis, nors šalis yra ir įsikūrusi geroje saulės aktyvumo zonoje.
Dabartinis Sakartvelo energijos balansas yra labai deficitinis, nors šalis turtinga įvairiais atsinaujinančios energetikos ištekliais. Saulės jėgainių montavimas ne tik prisideda prie klimato kaitos pokyčio, tačiau vietos verslas ir valstybinės institucijos įgauna daugiau žinių apie atsinaujinančią energetiką.
Projektas – dvišalis
Projektas „Dvišalis bendradarbiavimas diegiant fotovoltinės energijos sprendimus Gruzijos mokyklose“ įgyvendinamas pagal „Klimato kaitos švelninimas ir inovatyvių technologijų diegimas besivystančiose šalyse, perduodant gerąją Lietuvos patirtį“ koncepciją.
Jos pagrindu buvo skirtas finansavimas iš Klimato kaitos programos lėšų ir Vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš Klimato kaitos programos lėšų.
„Mums šis projektas yra įdomus dėl kelių priežasčių. Iš vienos pusės, svarbu tokioje iniciatyvoje dalyvauti ir prisidėti prie švaresnio klimato. Taip pat matome galimybę, kad Sakartvelo rinka, kalbant apie saulės energetiką, užaugs ir galėsime ten dirbti ir ateityje“, – sakė R.Karoblis.
