Antanas Guoga: ne pradinis kapitalas, o žinios yra didžiausias turtas

Lietuva turi visą reikiamą potencialą tapti regiono startuolių lydere. Šiandien vis daugiau jaunų žmonių kuria savo verslus, steigia darbo vietas. Jaunimas nebijo kliūčių, o paverčia jas galimybėmis.
Antanas Guoga
Antanas Guoga / Viganto Ovadnevo / 15min nuotr.

Apie technologinę pažangą, apie gyvenimo universitetuose kauptas žinias, patirtis, jų įtaką asmenybės ir vertybių formavimuisi – interviu su inovatoriumi, filantropu, Europos parlamento nariu Antanu Guoga, kuris savo energiją, žinias bei lėšas skiria Lietuvos jaunuoliams, sudarydamas jiems galimybes įgauti kuo daugiau žinių bei atskleisti savo talentus šiuo metu sparčiai besivystančių technologijų, inovacijų bei verslumo srityse.

– Kokią įtaką Jūsų asmenybei padarė vaikystės laikotarpis, kuomet teko gyventi toli nuo mamos?

Išmokau, kad tik imdamasis iniciatyvos ir aktyviai bendraudamas su žmonėmis būsi sėkmingas, o ne tiesiog pasyviai stovėdamas prie prekystalio.

– Mama išvyko į Australiją, kai man buvo septyneri. Vizą man pavyko gauti tik po penkerių metų. Per tuos metus teko patirti visko, mokytis iš brolio, sesers, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių. Iki šiol esu dėkingas antraisiais tėvais tapusiems Underiams. Jie mane daug ko per tuos metus išmokė, o svarbiausia pamoka buvo nuoširdaus rūpesčio kitu, kad ir svetimu. Būtent gyvendamas su jais, įgijau savo pirmąsias verslumo pamokas parduodamas pomidorus Alytaus turguje. Išmokau, kad tik imdamasis iniciatyvos ir aktyviai bendraudamas su žmonėmis būsi sėkmingas, o ne tiesiog pasyviai stovėdamas prie prekystalio.

Pomidorus parduodavom pirmieji turguje. O mama mane išmokė niekada nenustoti svajoti. Siekti to, ko nori. Išmokė būti optimistu ir mylėti savo gimtinę Lietuvą bei visus jos žmones.

– Jei jūsų vaikai gyventų jūsų gyvenimą, kuriuos etapus labiausiai norėtumėte, kad jiems tektų patirti, kokias asmenines savybes atskleisti?

– Mano vaikams pasisegė gyventi laisvame pasaulyje. Todėl mano pirmiausias rūpestis yra, kad jie galėtų mokytis pažangiose mokyklose, kad turėtų galimybę rinktis siekti savo, o ne kitų žmonių svajonių. Noriu, kad jie būtų optimistai, žinotų, ką daro ir tikėtų, kad viskas yra įmanoma.

Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Guoga
Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Guoga
  • Užsispyrimas. Aš daugiau kartų bankrutavau nei man sekėsi, tačiau niekada nepasidaviau. Neturime nuleisti rankų, net jei ir labai nesiseka. Kiekviena nesėkmė yra pamoka, kaip kitąsyk padaryti geriau. Žinios yra tai, ko negali prarasti ir ko labiausiai reikia.
  • Pagarba ir pasitikėjimas. Esame bendruomenė, kiekvienas svarbus ir vertas pagarbos. Turime pasitikėti vieni kitais tiek gyvenime, tiek darbuose. Turime padėti vieni kitiems, kiek galime ir taip sukursime klestinčią valstybę ir bendruomenę joje. Vienas svarbiausių mano mokytojų buvo, mane dar paauglį Australijoje įdarbinęs brokeris Bilas Buchananas. Jis ne tik patikėjo, bet ir pasitikėjo manimi. Tai įkvėpė dar atkakliau siekti rezultatų ir mokytis gerbti aplink mane esančius.
  • Drąsa kurti. Rezultatų pasiekti galime tik nuolat besimokydami ir kurdami. Nereikia riboti savo kūrybiškumo, atvirkščiai – reikia jį išlaisvinti. Ir nesvarbu, ar mes kalbame apie meną, ar apie technologijas.
Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Guoga
Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Guoga

– Už ką labiausiai mylite Lietuvą?

– Už didelį progresą, už tai, kad esame drąsi, laisva šalis, turinti milžinišką potencialą. Lietuva žaviuosi dėl jos gamtos grožio ir talentingų žmonių. Tikiu, jog galime tapti technologinio proveržio ir ekologijos lyderiais pasaulio šalių žemėlapyje. Jei visi kartu išvien dirbsime dėl Lietuvos, visi pasaulyje didžiuodamiesi tars jos vardą.

– Nebuvote „mokslininkas“, mokėtės gyvenimo universitetuose, kodėl taip aktyviai esate įsitraukęs į ugdymo veiklas?

Mano nuomone, mums būtina stiprinti lietuvių jaunimo technologinį raštingumą.

– Noriu, kad mūsų švietimo sistemoje būtų naudojami pažangiausi mokymosi metodai. Mano nuomone, mums būtina stiprinti lietuvių jaunimo technologinį raštingumą. Tikiu šiuo mūsų talentu ir imlumu. Lietuva turi labai daug galimybių tapti viena galingiausių technologijų šalimi. Dedu visas pastangas, kad taip nutiktų. Savo organizuojamame renginyje #SWITCH! rugsėjo mėnesį kaip tik ir kalbėsime apie tai, kaip paskatinti jaunimą mokytis perspektyviausių specialybių, įgyti kuo daugiau technologinių įgūdžių. Noriu ir kad moksleiviai, o ypač mergaitės, nesibaidytų technologijų mokslo, visgi tai – mūsų ateitis.

– Jei atidarytumėt savo mokyklą ar savo universitetą, kaip jis atrodytų? Į ką labiausiai būtų kreipiamas dėmesys?

Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Guoga
Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Guoga

– Aš jau investuoju į kelias profesines mokyklas. Prieš du metus tapau Kauno informacinių technologijų mokyklos (KITM) dalininku. Šiuo metu KITM yra lyderiaujanti modernių technologijų specialistų mokykla, išsiveržusi į profesinio mokymo rinkos lyderes, sulaukusi dvigubai didesnio stojančiųjų skaičiaus ir pristačiusi eilę mokymų naujienų. Pavyzdžiui, prieš metus oficialiai atidaryta „RedHat“ akademija, kurią baigę specialistai gaus svarbų tarptautinį IT sertifikatą, pripažįstamą visų Lietuvos ir užsienio IT įmonių. KITM „RedHat“ akademija šios organizacijos pripažinta „Pioniere“ ir yra pirmoji švietimo įstaigos valdoma akademija laimėjusi apdovanojimą. Ir toliau ketinu investuoti į technologijų ir verslumo mokyklas. Svarbiausia, kad mokymo programos būtų pritaikytos šiandienos realioms ir ateityje aktualioms darbo vietoms.

Be to, prisidedu ir prie universitetų iniciatyvų, pvz. remiu paramos fondą „Vilniaus Universiteto fondas“, kuris yra pirmasis Lietuvoje investuojantis universitetinis fondas, kokį turi ir Oksfordo universitetas.

Viena mano pastarųjų idėjų – įgyvendinamas startuolis – platforma „Lympo“. Idėja kilo iš patirtų sveikatos sunkumų, kai reikėjo dėl mano traumos ieškoti kineziterapeuto.

– Kokias nišas matote šiuo metu?

– Viena mano pastarųjų idėjų – įgyvendinamas startuolis – platforma „Lympo“. Idėja kilo iš patirtų sveikatos sunkumų, kai reikėjo dėl mano traumos ieškoti kineziterapeuto. Platforma sutelkia visus šalies sporto profesionalus ir žmonės gali rasti geriausius arčiausiai savęs esančius specialistus.

– Turite tikslą Lietuvoje įdarbinti 10 tūkstančių žmonių. Kokie artimiausi planai?

– Tikiu, kad Lietuva gali tapti technologijų valstybė. Mes turime pakankamai talento ir žinių įkurti tokią gigantę kompaniją, kaip pavyzdžiui Google. Reikia tik naudotis visomis galimybėmis ir jau nuo mažens vaikus skatinti technologinio žingeidumo. Kol kas mano planas toks, kad kuo daugiau mokinių, studentų prisiliestų prie technologijų ir inovacijų, ne tik žaistų, bet patys kurtų žaidimus ir programas skaitmeniniame pasaulyje. Tam ir organizuoju jau trečią kartą modernių technologijų ir verslumo renginį #Switch!, vyksiantį rugsėjo mėnesį. Taip pat esu ambasadorius socialinių inovacijų ir verslo vystymo stovyklos “ChangeMakers’ON CAMP 2017”, kuri prasidės jau kitą savaitę. Kviečiu ir kitus didžiųjų kompanijų profesionalus, kurie pasidalintų patirtimi ir įkvėptų jaunimą pokyčiams.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antanas Guoga
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antanas Guoga

Visus Lietuvos kūrėjus, siekiančius rinkai pristatyti socialines inovacijas ar norinčius prisijungti prie jau didelį įdirbį padariusių komandų, VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“, Kauno Technologijos Universitetas ir VšĮ „Versli Lietuva“ kviečia registruotis į socialinių inovacijų ir verslo vystymo stovyklą „ChangeMakers’ON CAMP 2017“.

Nuoroda į registracijos formą dalyviams, kurie nori prisijungti prie idėjų įgyvendinimo – ČIA.

Nuoroda į registracijos formą dalyviams, kurie nori pateikti naują idėją – ČIA.

Nuoroda į registracijos formą savanoriams, kurie nori prisidėti prie stovyklos organizavimo – ČIA.

Daugiau apie pačią programą „ChangeMakers’ON“ tinklapyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis