Socialiniai inovatoriai Lietuvoje yra gana nauja sąvoka plačiajai visuomenei. Tačiau pasak Jurgitos Ribinskaitės-Glatzer, tarptautinės organizacijos „Reach for Change“ padalinio Lietuvoje vadovės ir VšĮ „Geri norai LT“ partnerės, socialinis verslas – vis labiau įsitvirtinanti koncepcija, paneigianti įsitikinimą, kad geri darbai ir verslumas – nesuderinami.
Pasak socialinio verslo ekspertės, socialinio verslo modelis nėra labai paprastas, nes be finansinių čia lygiai tokie pat svarbūs ir socialinio poveikio rodikliai. Be to, kalbant apie socialinio verslo modelį daugiausia iečių sulaužoma sprendžiant, ar socialiniai verslininkai gali pasidalinti gautą veiklos pelną. Nepaisant šių diskusijų, socialinis verslas tapo populiarus daugelyje šalių – jaunoji karta sugeba suderinti šiuos dalykus. Socialiniame versle jaunimas randa prasmę, jiems vis svarbiau tampa kurti poveikį visuomenėje ir jį plėsti. Daugėja žmonių, norinčių panaudoti savo verslumą geresniam pasauliui kurti.
„Socialinio verslo tradicijos Lietuvoje dar tik kuriasi, mes mokomės iš skandinavų, britų. Puiku, kad „Reach for Change“ ir Britų taryba nuosekliai finansuoja socialinių verslų kūrimąsi ir veiklą. Socialinio verslo skatinimo programa „Socifaction“ reikšmingai prisidėjo prie to, kad socialinio verslo sąvoka taptų žinoma ir Lietuvoje. Jaučiame ateinančią bangą – vis daugiau žmonių susidomi idėja, kaip susikurti sau darbo vietą ir kartu vykdyti įdomius ir svarbius pokyčius. Prie to prisidės ir įstatyminės bazės pokyčiai – šiuo metu Ūkio ministerija ruošia socialinio verslo įstatymą, kuris turėtų padėti aiškiau apibrėžti, kokius verslus laikome socialiniais ir atitinkamai paskatinti socialinį verslą“, – pabrėžia J.Ribinskaitė-Glatzer.
Socialinėms inovacijoms būtinas sisteminis požiūris
„Socialinei inovacijai reikia išsamaus konteksto suvokimo ir naujo požiūrio. Pavyzdžiui, Suomijos švietimo inovacijos pavyko tik todėl, kad buvo sutarta, jog švietimas yra Suomijos prioritetas ir visi vaikai, nepriklausomai nuo jų socialinės ar net geografinės padėties, turi gauti vienodai kokybiškas švietimo paslaugas. Sakysite, visai neoriginali mintis, bet Suomijai ją pavyko paversti realybe. Po to sekė revoliucinis sprendimas atsisakyti dalykų pamokų ir kitos inovacijos. Pirmiausia turi atsirasti drąsa imtis sisteminių pokyčių ir susitarimas juos įgyvendinti“, – sako Jurgita Ribinskaitė-Glatzer.
Pasak J.Ribinskaitės-Glatzer, sisteminio požiūrio svarbą iliustruoja realūs atvejai, pavyzdžiui, žirgų terapija negalią turintiems vaikams. Tai vertinga paslauga Lietuvoje, tačiau šeimos, auginančios neįgalius vaikus, negauna elementarios paramos ir palaikymo, dažnai neturi nei laiko nuvežti vaikus į įvairius užsiėmimus, nei tikėjimo, kad tokia terapija yra reikalinga. Tad minėta paslauga veikia nepilnais pajėgumais. Būtent todėl reikalingas sisteminis požiūris ir institucinis bendradarbiavimas.
Socialinės inovatorės teigimu, kasdienybėje galime rasti daug pavyzdžių, kai paprastos idėjos prisideda prie žmonių gyvenimo pokyčių. Tarp tokių – dalinimosi ekonomikos pavyzdžiais laikomi projektai, kaip „Draugų uogienė“ arba mobiliosios bibliotekėlės.
„Dar vienas pavyzdys – Tyrėjų naktis muziejuje. Puiki idėja, bet prieinama tik miestų vaikams. Įsivaizduokime, kad šią idėją perima visos Lietuvos mokyklos – kaip tai keistų švietimo sistemą? Siekiant socialinės inovacijos, nebūtina galvoti apie labai sudėtingus dalykus, tereikia galvoti apie santykius tarp žmonių“, – teigia Jurgita Ribinskaitė-Glatzer.
Rugsėjo 8–9 dienomis Birštone pirmąkart Lietuvoje organizuojamas diskusijų festivalis „Būtent!“. Lietuvoje rengiamas diskusijų festivalis – tai visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas. Renginį organizuoja neseniai veiklą atnaujinęs Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, bankas „Swedbank“, festivalio partneriai – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA). Temas festivaliui ruošia daugiau nei 20 skirtingų organizacijų. Tikimasi, kad diskusijų festivalyje „Būtent!“ šiemet apsilankys apie 3 tūkst. lankytojų.
Plačiau www.diskusijufestivalis.lt
