Akumuliatorinė sodo technika – ateitis
Kaip prognozuoja pasaulinė sodo technikos gamybos lyderė Švedijos kompanija „Husqvarna“, remdamasi pasaulinėmis tendencijomis ir tyrimais, akumuliatoriniai sodo technikos gaminiai yra ateitis. Per artimiausius kelerius metus jų populiarumas smarkiai išaugs ir netolimoje ateityje pralenks benzininius gaminius. Šiuolaikiniai akumuliatoriniai gaminiai savo techninėmis savybėmis nenusileidžia benzininiams analogams.
Ar tikrai akumuliatorinė sodo technika galingumu prilygsta benzininei? Kaip skiriasi darbas benzininiu ir akumuliatoriniu gaminiu? Kad atsakytume į šiuos klausimus, išbandėme du panašiomis techninėmis savybėmis pasižyminčius „Husqvarna“ krūmapjovių modelius: benzininę „Husqvarna“ 129 R ir akumuliatorinę „Husqvarna“ 536LiRX. Abu šie modeliai skirti atlikti panašaus sudėtingumo darbus sode.
Bandomos technikos charakteristika
Bandymai
Atlikti nedidelį eksperimentą ėmėsi keturi savanoriai – 2 vyrai, kuriems yra tekę dirbti su benzininėmis krūmapjovėmis, tačiau apie akumuliatorines – iki šiol tik girdėjo atsiliepimus, ir 2 moterys, kurioms šis eksperimentas – pirmoji akistata su krūmapjove.
Bandymų vieta – 15 a. teritorija aplink gyvenamą namą. Kieme daug žemaūgių vaismedžių, dekoratyvinių krūmų, kuriais apsodintas statokas šlaitas, sklypo pakraščiuose įrengtos pakeltos daržo lysvės ir terasa, besiribojanti su veja – būtent šios sklypo vietos, kur nupjovus veją savaeige vejapjove pakraščiuose lieka nenupjautos žolės ruožai, ir tampa mūsų eksperimento taikiniu.
Kol benzininę krūmapjovę paruošiame darbui, pripildome bakelį benzino ir alyvos mišinio, su akumuliatorine jau esame pasiruošę šienauti takelius palei daržo lysves.
Prieš įjungdami krūmapjovę, patogiai sureguliuojame laikymo diržus ir rankeną, kad būtų patogu įrankį laikyti.
Akumuliatorinę krūmapjovę užvesti labai paprasta – dešinėje rankenoje esančioje klaviatūroje tereikia nuspausti užvedimo mygtuką ir visu delnu apglėbus nuspausti akceleratorių, esantį ant rankenos.
Pirmas įspūdis užvedus akumuliatorinę krūmapjovę – atrodo, jog ji dirba ne ką garsiau nei barzdaskutė. Pirmieji mostai palei ūgtelėjusią žolę aplink prieskonių lysves leidžia pajusti, kaip šis aparatas veikia: krūmapjovei nulaikyti nereikia daug pastangų, ji ganėtinai galinga ir lengva, pjaunama žolė greitai ir švelniai, nesitaškydama aplinkui, gula po kojomis.
Nušienavę vieną pakraštį palei pakeltą lysvę, pastebime, jog po nupjauta žole atsidūrė dar nepjautos žolės plotelis. Mūsų bandomas akumuliatorinės krūmapjovės modelis turi dvikrypčio sukimosi galvutę, todėl nupjauta žolė gali būti nusviedžiama į kairįjį arba dešinįjį šoną. Nutariame išbandyti šią funkciją, kuri valdoma mygtuko nuspaudimu valdymo klaviatūroje. Po kelių minučių baigiame tvarkingai nušienauti visą takelį aplink lysves, nepalikdami nė vieno išsišovusio žolės kuokšto.
Kol pirmasis eksperimento dalyvis susipažino su akumuliatorinės krūmapjovės valdymu, testavimui parengtas ir antrasis įrankis – benzininė krūmapjovė „Husqvarna“ 129 R. Kaip ir kitiems benzininiams gaminiams, jai reikalingas dvitakčiams varikliams tinkamas benzino ir alyvos mišinys. Pasiguldę krūmapjovę ant žemės, užvedame ją po keleto bandymų. Variklio gausmas nustelbia eksperimento dalyvių balsus, išgąsdina varnėną ir nuvilnija tolyn per kaimynų kiemus. Belieka įrankį pasikabinti ant laikymo diržo ir imtis žolės pjovimo aplink sodo medelius.
Šis įrenginys, regis, kiek agresyvesnis nei akumuliatorinis. Nupjauta žolė ir vienas kitas pakeltas akmenėlis atlekia iki kitų eksperimento dalyvių, stovinčių už poros metrų nuo pjovėjo.
Pakaitomis bandydami skirtingus gaminius, įpusėjame tvarkyti kiemo veją ir nutariame, jog su benzinine baigsime šienauti žolę aplink medelius, o su akumuliatorine – aplink gležnesnius augalus ir gėles, nes ji lengvesnė, ir dirba „tvarkingiau“: žolę meta reikiama kryptimi, lengviau ir arčiau galima prieiti prie smulkių augalų, nesukeliant jiems pavojaus.
Pabaigai akumuliatorinei krūmapjovei palikome pakrūmėje pridygusių klevų ruoželį, kurį ji įveikė visai nesunkiai.
Po pusantros valandos baigę šienauti visą kiemą, padėję įsikrauti akumuliatorinės krūmapjovės bateriją, susėdame pasidalinti įspūdžiais.
Atsiliepimai
Ieva: Niekada iki šiol nesu pjovusi žolės krūmapjove, tačiau išbandžiusi šiuos du gaminius, įsitikinau, kad šis darbas nėra jau toks sunkus, kaip maniau. Be jokios abejonės, su akumuliatorine krūmapjove dirbti kur kas maloniau: ji nekelia tokio didelio triukšmo, net gali susikalbėti su esančiais netoliese. Be to, palyginus su benzinine, nejuntama vibracija ir baigęs pjauti žolę lieki švariais batais ir kelnėmis.
Su akumuliatorine krūmapjove labai greitai pripranti dirbti – vos po keleto mostų pajunti, kaip ją teisingai laikyti ir valdyti. Su benzinine man prireikė daugiau laiko apsiprasti – vos tik palietusi žemę, ji nuskuta žolę iki pat šaknų. Tad su ja dirbti man dar trūksta įgūdžių. Be to, užvesti benzininį variklį be vyro pagalbos moterims gan sudėtinga. Tačiau jei reikėtų pasirinkti vieną iš šių modelių, ko gero, rinkčiausi abu – akumuliatorinė labai praverstų prie namų. Su ja galėčiau tvarkyti kiemą aplink patvorius, medžius ir gėlynus. O benzininė – būtų nepamainomas darbinis arkliukas sodyboje, kur tenka daugiau kovoti su laukine gamta: stora žole ir ne vietoje išdygusiais medeliais.
Aistė: Iki šiol buvau įsitikinusi, kad mosuoti krūmapjove – vyrų darbas, tačiau per dviejų – benzininės ir akumuliatorinės – krūmapjovių testavimą įsitikinau, kad tai įkandama užduotis ir moterims. Tiesa, dirbti benzinine krūmapjove buvo gerokai sunkiau nei akumuliatorine: benzininė krūmapjovė šiek tiek sunkesnė (tai ypač pasijautė, kai ant diržų kabojusį akumuliatorinį prietaisą, staiga pakeičiau benzininiu), be to, man pačiai nepavyko jos užvesti (prireikė vyrų pagalbos), sudėtingiau buvo ir ją valdyti, reguliuoti galingumą. Akumuliatorinė krūmapjovė prie rankų „lipo“ kur kas labiau, ja dirbti buvo maloniau, lengviau, ir pati jaučiausi saugiau. Be to, ir pakeisti akumuliatorių pasirodė kur kas paprasčiau ir greičiau nei į bakelį pripilti benzino (kurio mišinys, beje, prieš eksperimentą jau buvo paruoštas).
Nors vis dar manau, kad dirbti krūmapjove – vyrų darbas, reikalui esant, aš rinkčiausi akumuliatorinį gaminį. Darbui sklype greta nuosavo namo tokios krūmapjovės visiškai pakanka. Norint, kad žolė būtų nupjauta lygiai, man dar reikėtų pasitreniruoti, tačiau akumuliatorinė krūmapjovė net ir pradinukės rankose puikiai susidorojo su jai patikėtomis užduotimis, be to, veikė itin tyliai – ši savybė man patiko ne mažiau nei kitiems eksperimento dalyviams – net ir dirbdami galėjome vieni su kitais bendrauti.
Rokas: Prisipažinsiu, kad prieš bandydamas akumuliatorinę krūmapjovę į tokią techniką žvelgiau skeptiškai. Turėjau senos patirties su elektrine žoliapjove, tad visi sodo įrenginiai, į kuriuos nereikia pilti benzino, kėlė abejonių dėl savo galios ir patogumo. Buvau neteisus.
Pirmieji akumuliatorinės krūmapjovės pliusai išryškėjo gerokai iki darbo su ja pradžios: jokio kvapo, jokių rūpesčių dėl to, ar namie yra tepalų ir degalų. Jei tokios technikos reikia keliose vietose, pavyzdžiui prie namo ir sodyboje, šie privalumai tikrai svarbūs ir leidžia išvengti nemalonių kvapų automobilio salone bei bandymų prisiminti, ką ir kur turiu pasidėjęs.
Akumuliatoriaus galios bandytame „Husqvarna“ modelyje užtenka per akis, kad įveikčiau pievą prie namų. Tiesa, pliusas buvo tai, kad turėjau atsarginį akumuliatorių, kas svarbu, jei nupjauti reikia didesnį plotą.
Kita vertus, po gero pusvalandžio darbo pailsėti pravartu ne tik technikai, bet ir pačiam, o akumuliatorius kraunasi greitai – maždaug tiek, kiek reikia kavai pasidaryti ir išgerti.
Benzininė krūmapjovė, bent jau vizualiai, atrodo galingesnė – palyginus su kitais modeliais nėra sunki, tačiau jėgos turi tiek, kad iš esmės jokia žolė ar jauni krūmeliai jai ne priešas. Prie namų tokia nebūtina, sodyboje (bent jau manojoje) – nepamainoma.
Tad, jei lieptų rinktis kurią vieną – turėčiau rimtą dilemą. Širdis linktų prie akumuliatorinės. Bet prieš priimant sprendimą, matyt, reikės išbandyti ir akumuliatorinį pjūklą: jei jis veikia taip pat gerai, kaip krūmapjovė, palaipsniui pereisiu prie šių modelių, juolab, kad akumuliatorius visur tinka tas pats. Jei ne – liksiu pilstyti benziną su tepalais.
Artūras: Su benzinine žoliapjove kaimynų nelaimei sklype triukšmauju jau beveik dešimtmetį. Tiesa, mano gerokai silpnesnė ir primityvesnė už bandytą, nors decibelais, matyt, menkai tenusileidžia modernesniam benzininiui „Husqvarna“ modeliui. Su akumuliatorine žoliapjove dirbau pirmą kartą (beveik 15 a sklype krūmams padailinti naudoju elektrinę krūmapjovę, todėl galiu palyginti laidu maitinamą ir akumuliatorinį įrankį). Iš karto pasakysiu: sklypui, kur didesnę dalį vejos nupjaunu vejapjove, šiandien rinkčiausi akumuliatorinę žoliapjovę pakraščiams ir kitiems užkaboriams pašienauti. Kodėl?
Pirmiausia apie benzininės žoliapjovės minusus ir vieną pliusą: 1) žymiai didesnis triukšmas palyginti su akumuliatorine; 2) kvėpuoti benzino ir alyvos dūmais nei malonu, nei sveika; 3) reikia nuolat rūpintis benzino ir tinkamos alyvos atsargomis bei teisingai atskiesti; 4) įrankis sunkesnis ir sudėtingiau valdomas; 5) vienintelis pliusas – didesnis pjovimo galingumas, kuris reikalingas, jei žolės plotas didelis ir ji peraugusi bei kieta; 6) su galingumu susijęs didesnis pavojus – pjaunant iš po valo išlėkęs pavojingas akmenukas gali sužeisti (būtina naudoti apsauginį skydelį ar bent apsauginius akinius, apsivilkti storesniais drabužiais).
Akumuliatorinės žoliapjovės pliusai ir minusai: 1) dirba žymiai tyliau (kaimynai jūsų pasirinkimą tikrai pagirtų); 2) ekologiškesnė; 3) nesmirda vežti net lengvajame automobilyje; 4) patogiau ir tiksliau valdoma, nes lengvesnė; 5) minusas, kad patartina įsigyti antrą akumuliatorių (nupjovus dalį vejos pakraščių išseko akumuliatorius, kurį per kelias sekundes pakeičiau atsarginiu); 6) dėl mažesnio agresyvumo labiau tink nedideliems, nepersenusios žolės plotams; 7) pasirinkus akumuliatorinį, o ne tiesiog elektrinį įrankį, nereikia tampytis laido – tai ir patogiau, ir saugiau, ir nesi „pririštas“.
