Pasaulio tendencijos. Privalomieji tikrinimai – atgyvena. Pramonė diktuoja savo sąlygas.
Daugelis naftos perdirbimo ar chemijos pramonės įmonių informaciją apie įrenginius, jų parametrus ir techninę būklę kaupia skaitmeninėje formoje. Įvairių daviklių pagalba įrenginių būklės pokyčiai pastoviai fiksuojami. Dėka specializuotos programinės įrangos atliekami rizikos skaičiavimai, kurie suteikia galimybę išvengti avarijų (RBI Risk based inspection – rizika paremti tikrinimai). Įrenginių aptarnavimo periodiškumą ir apimtis nustato specializuota programinė įranga (RCM Reliability-Centered Maintenance – patikimumu grindžiama priežiūra ), remiantis faktine įrenginių būkle ir patikimumo skaičiavimais. Šie visi įrankiai padeda efektyvinti gamybą, išvengti avarijų, mažinti nenumatytų remontų bei gamybos sustabdymų kiekį, trumpinti remonto laiką, kitaip tariant – mažiau kaštų, daugiau produkcijos.
Situacija keičiasi ir su visuomenei prieinamais įrenginiais, tokiais kaip liftai. Šiuolaikinių liftų valdymo sistema, t. y. „liftų smegenys“, yra mikroprocesorius. Iš esmės, tai tas pats kompiuteris, kuris ne tik valdo liftą, bet ir analizuoja jo darbą, fiksuoja ne tik elektros įrangos, bet ir mechaninių įrenginių bei saugos mazgų gedimus. Taip pat nustato menkiausius nukrypimus nuo normalaus darbo parametrų. Vystantis technologijoms, liftai taps pakankamai „protingais“ įrenginiais ir apie savo būklę bei reikiamą priežiūrą aptarnaujantį personalą informuos per atstumą.
Taigi besivystant technologijoms, įrenginių esamos būklės tikrinimo paklausa mažėja, tačiau atsiranda specifinių paslaugų, susijusių su skaitmeninėmis technologijomis, poreikis. Ši situacija tiesiogiai įtakoja TIC įmonių veiklos strategiją. Keičiasi reikalavimai darbuotojų kompetencijai, vis daugiau investuojama į specializuotą programinę įrangą. Kontrolės įstaigų darbuotojams tenka įvaldyti įvairias programines įrangas ir jų pagalba atlikti sudėtingus rizikos / patikimumo skaičiavimus. Šioms funkcijoms atlikti kaupiami duomenys apie įrenginių darbo sutrikimus, remontus, todėl įrenginių būklė stebima 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Gauti duomenys automatiškai apdorojami, o eksperto vaidmuo – priimti sprendimus. Taigi kontrolės įstaigos vaidmuo keičiasi vis tolstant nuo faktinės būklės tikrinimų iki eksploatacijos istorijos analizės ir patikimumo skaičiavimų. Ateityje įrenginius tikrinančių įmonių veikla iš esmės keisis, paslaugų pridėtinė vertė augs ir šių organizacijų dėka pramonės įmonės dirbs saugiai bei efektyviai.
Pastaruoju metu Tarptautinėje kontrolės ir sertifikavimo įmonių konfederacijoje (CEOC International) vis daugiau diskutuojama apie TIC sektoriaus paslaugų transformaciją. Prognozuojama, kad pramonei vis labiau priklausant nuo skaitmeninių technologijų, didės kibernetinių atakų galima žala. Sertifikavimo įstaigos jaučia vis didesnį duomenų saugumo sistemų sertifikavimo poreikį. Tuo tarpu TIC įmonės vis dažniau susiduria su iššūkiais, susijusiais su duomenų apsauga, kadangi, betarpiškai dirbant su kliento turto valdymo sistemomis, kaupiami ir apdorojami dideli duomenų kiekiai.
Apibendrinant aukščiau paminėtus pavyzdžius ir įžvalgas, belieka tikėtis, kad Lietuvos pramonės įmonės kartu su TIC įmonėmis sieks būti konkurencingomis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Daugeliui jų teks pakeisti savo mąstymą, inspektoriai taps ekspertais, o pramonės įmonės, siekdamos didesnio pelno, investuos į inovatyviąsias technologijas.
