Devyniolika metų šioje srityje dirbanti specialistė save vadina tipine gyvybės draudimo kliente, kuri, jos žodžiais tariant, darė „tipines klaidas“. Dabar patirtimi Neringa dalijasi su savo klientais.
Pasigailėjo nutraukusi sutartį
„Vos gimusiems vaikams sudariau gyvybės draudimo sutartis, kad pati jausčiausi saugiau. Kiek vėliau atėjo mintis, kad, jei kas nors nutiktų man, vaikai taip pat turi būti finansiškai apsaugoti. Tuomet prieš daug metų sudariau savo pirmą gyvybės draudimo sutartį.
Po kurio laiko pradėjau svarstyti, ar draudimas man reikalingas – juk esu sveika, galbūt tik veltui moku draudimo įmokas. Žodžiu, tuomet sutartį nutraukiau, o po trijų mėnesių mane ištiko trauma“, – dalijasi N.Navickienė.
Apie šią pamoką šiandien ji pasakoja be nuoskaudų. Sako, galinti kaltinti tik save – gydantis, susidūrus su mažesnėmis pajamomis, pinigų stygiumi, neišvengiamai kilo klausimas, kodėl taip neapgalvotai pasielgė.
„Sprendimas padarytas, nebesugrąžinsi, bet, baigusi gydytis, iškart sudariau naują gyvybės draudimo sutartį ir šiandien esu laimingas žmogus. Juk viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi gyvybės draudimą, yra psichologinė – žinodama, kad esu apsidraudusi, jaučiuosi daug ramiau ir saugiau“, – kalba N.Navickienė.
Prieš keletą metų ji neteko sesers, o po tyrimų pati buvo įtraukta į rizikos grupę, todėl nebegalėjo pasididinti turimų gyvybės draudimo ir draudimo nuo kritinių ligų rizikų sumų. Laimei, gyvybės draudimo sutartį tuomet Neringa jau turėjo.
„Dirbdama gyvybės draudimo srityje, puikiai suprantu draudikų argumentus, todėl klientams duodu svarbiausią patarimą – gyvybės draudimo sutartį reikia sudaryti, kai esate kuo sveikesni, o optimalią draudimo sumą geriausia pasirinkti iš karto. Galbūt jums niekada gyvenime neteks patirti jokių traumų, tačiau kritinė liga kartais atsiranda tarsi iš niekur“, – dalijasi N.Navickienė.
Meniskas plyšo gulint lovoje
Iš viso moteris yra patyrusi tris sudėtingas traumas. Su Neringa kalbamės jai baigiant ambulatorinę reabilitaciją, todėl įspūdžiai labai švieži. Antroji trauma, pasak jos, ištiko tiesiog gulint lovoje: užteko truputį pakreipti koją, ir plyšo meniskas.
„Kai klientai sako, kad „man nieko neatsitiks“, aš jiems atsakau savo gyvu pavyzdžiu – nors krisdama „pasidėjau“ ne tik pagalvę, bet ir čiužinį, vis tiek įvyko trauma“, – juokiasi N.Navickienė.
Šiandien ji yra sveika, niekuo nesiskundžia ir reguliariai tikrinasi sveikatą, bet jeigu galėtų ką nors pakeisti praeityje, pasirinktų didesnę gyvybės draudimo sumą, jokiu būdu nenutrauktų sutarties, kurią sudarė iki ištinkant traumoms, ir niekada negalvotų, kad įmokas moka be reikalo.
„Tie patys žmonės, kuriems „nieko neatsitiks“, visai kitaip mąsto susidūrę su nelaimėmis ir ligomis artimoje aplinkoje. Gyvybės draudimas tuomet tampa investicija į savo ir šeimos saugumą, užtikrinimą, kad vaikams nereikės mokėti tėvų paskolų“, – kalba N.Navickienė.
Jos teigimu, susidūrę su nelaimėmis iš arti, žmonės gali geriausiai pasverti jų kaštus, todėl, turėdami galimybę, renkasi maksimalias draudimo sumas.
„Didėja mūsų atlyginimai, auga ir įsipareigojimai. Kas seniau buvo penki tūkstančiai litų, šiandien yra dvidešimt, dvidešimt penki, trisdešimt tūkstančių eurų. Jeigu tik leidžia sveikata ir yra galimybių, žmonės, kurie žino, kiek kainuoja gydytis, stengiasi pasididinti senose sutartyse fiksuotas sumas“, – kalba N.Navickienė.
Asmeninė patirtis svarbi ir draudžiant vaikus
Gyvybės draudimo sutartis savo vaikams Neringa sudarė, kai šie dar buvo kūdikiai. Ji jau patyrė, kad tik gimusius vaikus dažniau draudžia tie tėvai, kurie patys buvo apdrausti ir galėjo įvertinti gyvybės draudimo naudą ir taip pat sukaupti pinigų savarankiško gyvenimo pradžiai.
„Kaupti vaikams per gyvybės draudimą patartina nuo pirmų gyvenimo dienų iki pilnametystės. Geriausiai tai žino žmonės, atsinešę patirtį iš savo šeimų – kurie patys, sulaukę aštuoniolikos, gavo išmokas ir turėjo stiprią finansinę paramą savarankiško gyvenimo pradžioje“, – sako Neringa.
Pasak jos, dalis tėvų apie gyvybės draudimą vaikams dažniausiai susimąsto tik apie septintus ar aštuntus jų gyvenimo metus. Vaikams pradėjus eiti į mokyklą, susiduriama su klausinėjimais, kuo vaikas nori būti, kokį gyvenimo kelią pasirinks. Matant, kiek kainuoja kokybiškas išsilavinimas ir kiek pastangų šeimai tenka dėl jo įdėti, mintis apie vaikų ateitį yra didelė paskata sudaryti vaikui gyvybės draudimo sutartį.
