Apie ateityje svarbias asmenines savybes forumo „Innovation Drift“ metu kalbės ir Paivi Tahkokallio, Europos dizaino biuro asociacijos, vienijančios daugiau nei 50 organizacijų, prezidentė, dar žinoma kaip „arktinio dizaino“, kuriuo stengiamas išsaugoti ekologinę pusiausvyrą regione, pradininkė. Daugiausia dėmesio ji atkreips į tai, kodėl kūrybingumas išliks svarbus ir kokios ateities visuomenės galime tikėtis.
Inovacijos gali išgelbėti mažesnius miestus
Viena forumo pranešėjų P. Tahkokallio teigia, kad inovacijos gali būti įrankis siekiant išsaugoti mažesnius miestus ar net šalis. Prieš kurį laiką moteris su savo šeima iškeitė Helsinkį į Rovaniemi miestelį, kuriame gyvena vos 60 tūkst. gyventojų, kas sudaro trečdalį Laplandijos populiacijos. Norėdama savo pavyzdžiu pagrįsti savo idėjas, Paivi kartu su šeima gyvena gamtos ritmu ir stengiasi įkvėpti kiekvieną pagalvoti apie gamtos svarbą kasdieniame gyvenime.
„Politinė galia mažesniuose miestuose nėra tokia didelė, todėl geriausias būdas įkvėpti pokyčius yra inovacijos kasdienėse veiklose, nes kitu atveju galime susidurti su mažųjų miestų išnykimu ir tai ypač aktualu Europoje“, – teigia P. Tahkokallio. 60 metų dizainerė organizuoja įvairius renginius, pavyzdžiui, Arkties dizaino savaitę, ir seminarus, kurie atspindi socialinius pokyčius.
V. Ašeris taip pat antrina, kad ateityje stiprės tendencijos kreipti dar daugiau dėmesio į ekologiją, žmonės bus draugiškesni aplinkai ir gamtai. „Vaikai auga apsupti informacijos apie rūšiavimą, ekologiją. Jie nuo mažų dienų sužino, kodėl nereikėtų naudoti plastmasinių šiaudelių ar vienkartinių puodelių. Mes užaugome visiškai kitokioje aplinkoje ir visi šie dalykai mums vis dar yra naujovė, tačiau jaunajai kartai tai jau tapę norma“, – sako V. Ašeris.
Jau dabar moksleiviai iš daugiau kaip 100 pasaulio šalių, tarp jų – ir Lietuvos, palaiko protesto judėjimą „Fridays for Future“ (liet. „Penktadieniai už ateitį“). Šis judėjimas ragina imtis atsakomybės ir drastiškų žingsnių prieš klimato šilimą – šimtai tūkstančių moksleivių penktadieniais pamokas iškeičia į demonstracijas, kuriomis skatina politikus imtis veiksmų.
Užduotis švietimo įstaigoms – išmokyti mokytis visą gyvenimą
Dar vienas „Innovation Drift“ pranešėjų Nishan Paparian teigia, kad didžiausią įtaką ateities visuomenei turės dabartinė šveitimo sistema. Siekdamas pabrėžti šveitimo įtaką, N. Paparian savo laiką skiria TUMO kūrybinių technologijų centrui, kuriame eina mokymų koordinatoriaus pareigas. Šiuo metu veikia keturi TUMO centrai Armėnijoje ir jau netrukus bus pradėta veikla Albanijoje, Libane ir Prancūzijoje.
Šios organizacijos veikla – nemokamos edukacinės programos 12–18 metų jaunimui. Unikali centro metodologija suteikia galimybę jaunuoliams valdyti savo mokymosi procesą atsižvelgiant į 14 mokymosi tikslų, tarp kurių yra animacija, žaidimų, filmų, svetainių kūrimas, muzika, rašymas, piešimas, grafinis dizainas, 3D modeliavimas, programavimas, robotika, judesio grafika, fotografija ir naujoji žiniasklaida.
Kai kalbama apie ateities visuomenę, Vilniaus universiteto partnerystės profesorius V. Ašeris taip pat pabrėžia švietimo ir ugdymo svarbą. Tačiau jis teigia, kad kai kurios mūsų šalies švietimo įstaigos vis dar orientuotos į „momentinį“ žinių suteikimą, kur dėsto „visa žinantys“ dėstytojai, tačiau tai atspindi senąją sistemą, kuriai atėjo laikas keistis.
„Universitetai dažnai vis dar laikomi įstaigomis, kuriose tam tikro amžiaus studentai gauna tam tikrą kiekį žinių per ribotą laiką ir vėliau jas naudoja darbo rinkoje. Tikiu, kad laikui bėgant švietimo įstaigos pasikeis, ir spartėjant technologijų raidai jos ne tik suteiks tam tikrų žinių kiekį, bet ir dar geriau išmokys žmones mokytis visą gyvenimą, nes būtent tai lems jų sėkmę darbo rinkoje“, – teigia vyras.
Anot jo, darbdaviai jau dabar galvoja apie įrankius ir metodus, kaip išmatuoti žmogaus sugebėjimą mokytis dar prieš jį įdarbinant. „Pavyzdžiui, ne kartą ieškodami kandidatų į IT srities pozicijas prašėme atlikti užduotį, kuri verčia juos išmokti kažko naujo: pavyzdžiui, dalis užduoties susideda iš programavimo kandidatui nežinoma programavimo kalba. Tai parodo, kaip žmogus, susidūręs su jam nežinomu dalyku, geba mokytis ir išmoktas žinias pritaikyti praktikoje. Pastebima, kad tai vis svarbiau tampa ne tik IT, bet ir kitose verslo srityse.“
Ekspertas teigia, kad, be gebėjimo mokytis, ateityje, norint būti sėkmingu visuomenės piliečiu, sąžiningumas bus vienas iš kertinių kriterijų. Anot jo, technologijos sudarys sąlygas saugesnei ir sąmoningesnei visuomenei. Pavyzdžiui, gatvėje eismą filmuojantis įrenginys gali automatiškai užfiksuoti pažeidimą ir išsiųsti jį policijai be žmogaus įsikišimo.
„Esu įsitikinęs, kad technologijos gali užtikrinti didesnį saugumą bei auginti sąmoningumą. Neleistiną veiksmą norintis padaryti pilietis, tikėtina, pagalvos dukart prieš nusižengdamas, jei žinos, kad gali būti užfiksuotas automatinio įrenginio ir neturės galimybės su juo susitarti. Analogišką įrankį sukūrė ir Vilniaus universiteto studentai“, – pasakoja V. Ašeris.
Darbdaviai ieškos gebančių nuolat mokytis ir turinčių aukštą emocinį intelektą talentų
Stebint pastarųjų metų darbo rinkos tendencijas, tikėtina, kad naujai kuriamos darbo vietos reikalaus iš darbuotojų ne tik profesinės kvalifikacijos, bet ir stiprių asmeninių įgūdžių. Būtent šis perversmas paskatins darbdavius ieškoti darbuotojų, kurie pasižymi ne tik dideliu žinių kiekiu, bet ir gebėjimu nuolat mokytis bei prisitaikyti prie greitai besikeičiančių aplinkybių, empatiškai reaguoti į aplinką ir klientus, atpažinti ir valdyti emocijas. Dėl nuolat spartėjančių rinkos pokyčių ir trumpėjančio reakcijos laiko, darbo struktūrose keisis užduočių delegavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmai.
„Kaip pavyzdį galime imti IT sektorių: šiuo metu per dieną visame pasaulyje yra sukuriama daugiau nei 2000 naujų mobiliųjų programėlių. Galime įsivaizduoti, kaip sudėtinga sugalvoti kažką naujo, todėl gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių, mokėjimas dirbti komandoje, suprasti jos narių nuotaikas ir įžvelgti potencialą neišvengiamai taps pagrindinėmis savybėmis, kurių ieškos potencialūs darbdaviai“, – sako V. Ašeris.
Taip pat jis teigia, kad baimės, jog tobulėjančios technologijos išstums žmones iš darbo vietų, yra perdėtos. „Visų pirma, reikėtų pažvelgti į istoriją bei statistiką: visos iki šiol įvykusios industrinės revoliucijos kėlė didelę visuomenės baimę dėl darbo vietų. Skaičiai byloja, kad atsirandant gamykloms ir automatizuojant darbą jų skaičius ne tik kad nesumažėjo, bet ir augo. Lygiai tą pačią tendenciją įžvelgiu ir šiuo metu: svarstoma, kad robotai gali pakeisti daugelį darbo vietų, tačiau jau dabar atliekami tyrimai atskleidžia, jog šis perversmas sukurs dar daugiau naujų“, – mintimis dalijasi V. Ašeris.
Apie ateities visuomenę, laukiančius iššūkius bei naujausias inovacijas, galinčias pakeisti mūsų kasdienybę, bus galima išgirsti ketvirtus metus organizuojamame technologijų forume „Innovation Drift“. Renginio metu pranešimus skaitys daugiau nei 50 pranešėjų iš viso pasaulio, tarp jų NASA tarptautinių stažuočių projektų vadovė Krisstina Wilmoth, lūžio technologijų ekspertas Deepakas Solankis, 3D technologiją medicinoje taikantis Martin Bonde Jensen ir kiti.
Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.
Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.
