Remdamasis ilgamete patirtimi, pašnekovas dalinasi įvairiausiu spektru klaidų, kurias daro akcininkai, samdydami vadovą: „Na, matyt, visi mes klaidų darom ir čia yra labai žmogiška. Nereikėtų pradėti nuo akcininko klaidų, nes tų klaidų būna abipusių. Tačiau man užkliuvo ta mintis – suformuoti lūkesčiai. Iš tiesų iš visos tos patirties galima būtų pasakyti, kad labai dažnai lūkesčiai yra formuojami post factum. Ir nedažnai verslas, kuris užaugo nuo nulio, gali ir geba gerai planuoti ateitį. Tos tradicijos tikrai nėra tiek daug, ir turbūt dažnai vadovas yra samdomas šiam tikslui: „ateik, sutvarkysi įmonę“. O ką reiškia „sutvarkysi įmonę“, niekas to nežino ir vertinimas po to jau būna post factum, jog nepavyko, pavyko ar pavyko ne taip, kaip norėjau. Tai ir veda į tą pagrindinę problemą. Juk mes kalbam ne tik apie akcininką, bet kalbam dažnai apie įmonės įkūrėją ir ilgametį vadovą, kuris, bent jau mano patirtimi, dažnai nededa pastangų, kad pereitų į kitą vaidmenį.
O apie vadovų daromas klaidas ir kodėl jiems kartais nusvyra rankos, Dalius Misiūnas mano: „Kartais neturima pakankamai užsispyrimo išsiaiškinti viską iš anksto. Dažnai vadovas, vertindamas arba galvodamas apie aplinką, daro vienus ar kitus sprendimus, eina į vieną ar kitą poziciją dėl to, kad tai gerai atrodo iš šalies. Negalvodamas iš tiesų, kaip bus. Štai čia turim ko pasimokyti iš vakarų pasaulio, kur žmonės tokius sprendimus priiminėja ne per dieną. Vienas iš gerų pavyzdžių – „General Electrics“, kur 8 metus buvo ruoštas vadovas. Tai buvo labai sąmoningas ir rimtas paruošiamasis darbas. Pas mus tie pokyčiai tradiciškai vyksta per pusmetį, kartais tai vyksta per dieną ar pusdienį. Žmogus lyg ir susižavi: „Matau įmonę, matau jos logotipą, skaičius pagrindinius, kiek apyvartos, skaičiau apie juos laikraštyje, kodėl gi ne!“ O paklausti akcininko, ko jis tikisi, kaip dirbsim ir kas bus geras mūsų bendro darbo rezultatas – pamirštam.
Prakalbus apie vadovų atleidimų priežastis, pašnekovas įvardina, kad, dažniausiai, tai vaidmenų nepasidalinimas: „Kadangi mes kalbėjom apie tą situaciją, kuomet yra akcininkas ir vadovas, tų vaidmenų pasidalinimą, tai aš pasakysiu labai paprastai – dėl to, kad nepasidalina. Dėl to, kad ego netelpa viename kambaryje. Taip ir neranda žmonės ribos, kur kas už ką atsako. Ir tas nepasidalinimas, jis yra dažnai išsiskyrimo priežastis ir kadangi žodis šitoj situacijoj yra akcininko, tai manau, kad dažnai akcininkai tiesiog jaučia grėsmę. Jaučia grėsmę, kad jie praranda galią, kad galia pereina į kitas rankas ir tikrai tai yra realu.“
Daugiau laidoje „Atvirai su vadovu“.
