Apie Baltijos šalių sėkmę buvo kalbama ir Prahoje „Asociace malých a středních podniků a živnostníků“ (AMSP ČR – smulkaus ir vidutinio dydžio bendroves Čekijoje vienijanti konfederacija) organizuotame forume apie Čekijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyvas.
Renginyje be Čekijos verslininkų ir politikos atstovų dalyvavo ir Lietuvos atstovai – Ambasadorius Čekijoje p. Edvilas Raudonikis bei advokatų bendrijos „CEE Attorneys“ partnerė Inga Kostrogriz – Vaitkienė, kuri teigia, kad Lietuva Čekijos verslininkams galėtų būti labai patraukli vieta investicijoms ir plėtrai.
„Lietuvos tiesioginės investicijos Čekijoje yra ganėtinai nedidelės. Per metus Lietuvos verslas šioje šalyje investuoja apie 10 mln. eurų. Čekai šiek tiek aktyvesni, jų investicijos per metus Lietuvoje siekia apie 40 mln. eurų. Tačiau šie skaičiai yra ganėtinai maži, jeigu lygintume su kitomis prekybos partnerėmis“, – teigia I. Kostrogriz Vaitkienė.
Lietuvos ir Čekijos prekybos apyvarta per metus siekia 660 mln. eurų. Čekija yra 20 pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė. Lietuvos eksportas į Čekiją siekia apie 230 mln. eurų per metus, importas – 440 mln. eurų. Daugiausia į Lietuvą iš Čekijos yra importuojama mašinų ir mechaninių įrenginių – 13,4 proc. ir transporto priemonių – 12 proc. viso metinio importo iš Čekijos.
Baltijos regioną mato kaip pavyzdį
2019-tųjų metų rudenį paskelbtame naujausiame „Doing Business“ reitinge, pagal „Eese of doing business“ reitingą Lietuva užima labai aukštą keturliokiktą vietą, tuo tarpu Čekija – tik 35. I. Kostrogriz-Vaitkienė sako, kad čekai Lietuvą ir kitas Baltijos šalis daugelyje sričių mato kaip pavyzdį.
„Čekams yra įdomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sėkmės istorija. Kaip toks mažas regionas vos per dešimtmetį sugebėjo pritraukti tiek daug tiesioginių užsienio investicijų į informacinių technologijų sektorių, pritraukti dideles pasaulines korporacijas ir tapti vienomis svarbiausių šalių inovacijos srityje“, – sako I. Kostrogriz – Vaitkienė.
Anot pašnekovės, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse investuotojams iš užsienio yra sudarytos labai geros sąlygos atidaryti savo padalinius bei vykdyti veiklą: „Lietuva, Latvija ir Estija turi pasiūlyti labai daug – puikią infrastruktūrą – naujus biurus, kurių nuomos kaina yra daug mažesnė nei kitose vakarų šalių sostinėse, puikų susisiekimą su kitomis valstybėmis ir daug talentingų specialistų.
Išskiria puikias sąlygas verslui
I.Kostrgriz-Vaitkienė teigia, kad pritraukiant užsienio bendroves į Lietuvą, didelį darbą atliko ir Lietuvos bankas, kuris sudarė galimybes finansų startuoliams daug paprasčiau steigtis Lietuvoje: „Lietuvos bankas supaprastino sąlygas finansų startuoliams įsikurti Lietuvoje, o tai leido privilioti tokias finansų bendroves kaip „Revolut“, „Shif4Payments“, „TransferGO“ ir daug kitų. minimalus banko steigimo formuojamas kapitalas yra 1 mln. eurų, vietoje įprastų 5 milijonų, o tai yra mažiausia minimali investicijų suma reikalaujama visoje Europos Sąjungoje“.
„Įsteigti įmonę Baltijos šalyse yra daug paprasčiau negu Čekijoje ar kitose vakarų valstybėse. Estija yra ne kartą pripažinta pati patraukliausia šalimi tarp visų Europos Sąjungos narių pagal procedūrų paprastumą ir skaitmenizaciją. Lietuva šioje srityje taip pat yra nuveikusi labai daug ir supaprastinusi daugelį procesų bei juos perkėlusi į skaitmeninę erdvę“, – Prahoje kalbėjo I. Kostrogriz – Vaitkienė
„Mokestine prasme Lietuva yra ganėtinai patraukli šalis vakariečiams. Pelno mokestis įmonėms yra mažesnis (Lietuvoje jis siekia 15 proc., Čekijoje – 19 proc.). Mokesčiai, kuriuos turi mokėti verslas už darbuotoją, taip pat yra mažesni – Lietuvoje mokama apie 44 proc., Čekijoje – 54 procentai. Panaši situacija ir Latvijoje bei Estijoje”, – pasakojo I. Kostrogriz-Vaitkienė.
Talentų kalvė
Forume buvo daug kalbėta ir apie tai, kad Lietuvoje yra gausu talentingų specialistų, kurie yra labai gerai vertinami visoje Europoje.
„Be gabių ir talentingų specialistų bei visos jų ruošimo programos Lietuva tikrai negalėtų pritraukti tokių bendrovių kaip „Western Union“, „Nasdaq“ ar „Google“. Nors Lietuvoje dažnai kalbame apie IT specialistų trūkumą, tačiau jau dabar mūsų šalyje veikia puiki jų rengimo programa – universitetai daug dėmesio skiria toms specialybėms, kurios yra paklausios rinkoje, kalbančiųjų anglų kalba jaunimo tarpe yra daugiau kaip 80 proc. gyventojų. Todėl natūralu, kad daugelis bendrovių Lietuvą laiko labai patrauklia šalimi investicijoms ir plėtrai“, – forume sakė I. Kostrogriz-Vaitkienė.
