Odontologo paslaugos, automobilio remontas, namo projektavimas ar plaukų kirpimas. Apie visas šias sritis galima susirasti nemažai informacijos, tačiau prireikus kokybiškos paslaugos visgi kreipiamės į specialistus, kurie užtikrina mūsų siekiamą rezultatą.
Lygiai taip pat gyventojai turėtų žiūrėti ir į pensijų kaupimą bei, planuodami savo ateities lėšas, pasikonsultuoti su profesionalais.
Iš ko tikisi gyventi pensijoje?
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų pradžioje atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad jie, galvodami apie pragyvenimą pensijoje, mąsto ir apie alternatyvius pajamų šaltinius.
Šių metų duomenimis, iš pensijų fondų mokamų išmokų žada gyventi 41 proc. šalies gyventojų. Pastebėtina, kad tokių žmonių skaičius per porą metų išaugo 5 procentiniais punktais. 2016 m. pensijų fondus, kaip papildomas pajamas pensijoje, buvo nurodę 36 proc. respondentų.
Apie trečdalis (32 proc.) šalies gyventojų pensijoje tikisi pragyventi ir iš santaupų. Tokių asmenų skaičius per porą metų išaugo 11 procentinių punktų.
Padaugėjo ir neatsisakančių galimybės dirbti pensijoje vardan didesnių pajamų gyventojų. Šių metų apklausoje tokių respondentų buvo 22 proc., o prieš dvejus metus – 17 proc.
Prisidėti prie pajamų pensijoje leidžia ir kaupiamojo gyvybės draudimo išmokos, tačiau taip planuojančių pragyventi pensijoje asmenų procentas pagal apklausos duomenis siekė vos 15 proc. (2016 m. – 11 proc.). Rečiausiai, kaip šaltinis pasididinti savo pajamas pensijoje, buvo nurodytos investicijos (2018 m. – 5 proc., 2016 m. – 4 proc.).
88 proc. gyventojų kaip lėšų šaltinį pensijoje šiemet įvardijo valstybės („Sodros“) mokamą pensiją. Palyginus su prieš dvejus metus atlikta apklausa, tokių gyventojų padaugėjo 5 procentiniais punktais.
Pastebima, kad daugiau pragyvenimo šaltinių pensijoje paminėjo didžiausias pajamas gaunantys respondentai, o dirbti pensijoje labiau pasiryžusios moterys. Pensijų fondų mokamos išmokos buvo dažniausiai įvardytos tarp 36-45 m. amžiaus apklaustųjų.
Ką reikia apgalvoti
„INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui, apžvelgdama apklausos duomenis, pastebėjo, kad tai, jog didžiausia dalis gyventojų žada pensijoje gyventi iš „Sodros” mokamos pensijos, yra natūralu, tačiau neretai yra pamirštami keli svarbūs dalykai.
„Ne visi įvertina, kad „Sodros“ pensijai reikia turėti būtinąjį darbo stažą. Jis bus palaipsniui ilginamas, kol 2027 m. pasieks 35 metų reikalingą stažą“, – priminė ji. Šiuo metu pilnai valstybės mokamai pensijai gauti reikia išdirbti 30,5 metus.
Kalbėdama apie „Sodros“ pensiją specialistė taip pat nurodė, kad vertinant procentais asmuo, kuris gauna mažesnes pajamas, santykinai gaus didesnę pensiją. Tuo metu daugiau uždirbančio žmogaus „sodrinė“ pensija bus santykinai mažesnė, palyginus su gautomis iki pensijos pajamomis.
„Iš valstybės gaunama pensija uždirbantiems mažesnes pajamas asmenims gali užtikrinti apie 40-50 proc. turėtų pajamų. Jei kalbame apie didesnes pajamas gaunančius žmones, tai gali būti apie 30 proc. turėtų pajamų. Taigi, žmogus gali būti įpratęs gauti tam tikras pajamas, o išėjus į pensiją jos gali mažėti du ar net tris kartus“, – skaičiavo D. Kolmatsui.
„Be to, skaičiavimai rodo ir tai, kad valstybės mokamos pensijos nepakaks. Rekomenduojama, kad norint kokybiškai pragyventi pensijoje, pajamos turėtų siekti 80 proc. iki tol buvusių – akivaizdu, kad tokiu atveju yra būtini ir papildomi šaltiniai“, - sakė specialistė. Jos teigimu, galimybę sukaupti papildomai suteikia pensijų fondai, o kokį fondą ir kodėl labiausiai verta pasirinkti, patarti gali specialistai.
Kodėl reikia pasitarti su profesionalais
„Yra keletas priežasčių, kodėl dėl pensijos kaupimo reiktų pasitarti su profesionalais – pirmiausia dėl to, kad tai yra susiję su kiekvieno iš mūsų pinigais. Antra, konsultantai padės paskaičiuoti, kiek galite tikėtis sukaupti lėšų ir kokios išmokos tikėtis iš antros pakopos pensijų fondo.
Didžiąja dalimi atvejų jos visgi nepakaks pensijoje norimai 80 proc. ligtolinių pajamų sumai užsitikrinti, tad šiam tikslui rekomenduojama dar pačiam prisidėti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose. Ne vienam iškyla klausimas, o kiek lėšų ten nukreipti? Norint tai padaryti optimaliai, reiktų pasitelkti skaičiuoklę, kuri leistų įvertinti, kiek pinigų norime sukaupti ir kiek tam reikia atidėti lėšų“, - sakė D. Kolmatsui.
Jos teigimu, pensijų fondų sistema nesusidūrusiam gali pasirodyti sudėtinga, tad bent jau prieš pradedant kaupti pensijų fonde patariama kalbėtis su specialistais, kurie paaiškins, kaip pensijų fondai skiriasi pagal pakopas, investavimą, rizikingumą ir pasiektus rezultatus. „Pasikonsultuoti verta ir dėl to, kad pensijos kaupimas yra itin asmeniškas – t. y. priklauso nuo kaupiančiojo amžiaus, gaunamų ir prognozuojamų pajamų, stažo, toleruojamos rizikos ir kitų veiksnių“, - sakė specialistė.
Atsargiai vertinkite investicijas į nekilnojamąjį turtą
Viena iš populiariausių Lietuvos gyventojų investicijų – investicijos į nekilnojamąjį turtą. Tačiau D. Kolmatsui įvardijo, kad čia gyventojai taip pat turi viską gerai apmąstyti.
„Investuojant į nekilnojamąjį turtą su paskola, reikia labai gerai įvertinti savo galimybes ir kiek paskola kainuos – ne tik palūkanas ir galimą jų kilimą, pasikeitus situacijai finansų rinkose, bet ir tai, kad norint išlaikyti nekilnojamojo turto kainą, į jį taip pat reikia nuolat investuoti – renovuoti, remontuoti. Bet ir nuolat prižiūrint nekilnojamąjį turtą gana sunku prognozuoti, ar pavyks norimu metu ir už norimą sumą jį parduoti sulaukus pensijos“, – tęsė pašnekovė. Gali nutikti, kad gyventojui teks parduoti nekilnojamąjį turtą dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, bet tuo metu gali būti krizė ir parduoti seksis sunkiai arba asmuo gaus nepalankią kainą.
„Taigi, galvojant apie pajamas pensijoje, nekilnojamasis turtas gali būti kaip alternatyva, bet jis nesuteikia galimybės išskaidyti rizikas. Pavyzdžiui, turi vieną papildomą butą ir viskas, o pensijų fondo portfelyje gali būti ir akcijų, ir obligacijų, ir investicijų į nekilnojamąjį turtą“, – akcentavo D. Kolmatsui.
Pergalvokite, ar vien taupyti pinigus yra geriausias variantas
Tuo tarpu apie trečdalis gyventojų žada pensijoje gyventi ir iš santaupų. Tačiau kaupiant pinigus sąskaitoje ar indėliuose taip pat reikėtų būti atsargiems.
„Pernai 71 proc. viso gyventojų likvidaus finansinio turto šalyje buvo laikoma pinigais ir indėliuose. Bet su indėliais dabar yra tokia situacija, kad turime praktiškai nulines palūkanų normas. O tai svarbu“, – kalbėjo ekspertė.
Įsivaizduokime, kad turite sutaupęs 1 tūkst. eurų ir laikote juos indėlyje, kuris šiuo metu siūlo 0 proc. palūkanas, tačiau per metus kainų augimas (infliacija) siekia 3 proc. Tokiu atveju po metų jūsų sutaupytų pinigų vertė sumažės 30 eurų. Dar po metų, esant panašiai infliacijai, vėl tokia pačia suma ir taip per trejus metus neteksite apie 10 proc. savo santaupų.
Žinoma, kaupimo antroje ar trečioje pensijų pakopoje grąža taip pat priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau pinigai yra įdarbinami, o ne tiesiog laikomi indėlyje. Be to, rinkų istorija leidžia ilgalaikėje perspektyvoje tikėtis, kad grąža bus didesnė nei ilgalaikė infliacija.
Kaip nurodo Lietuvos bankas 2017 m. pensijų fondų rezultatų apžvalgoje, jie buvo sėkmingi tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fondų dalyviams: antros pakopos pensijų fondų vidutinis vertės pokytis siekė 4,5 proc., o trečios pakopos – 5,2 proc.
Lietuvos bankas taip pat nurodo, kad per paskutinius penkerius metus antros pakopos visų fondų vertės kasmet vidutiniškai didėjo 5,2 proc., o trečios pakopos – 5,8 proc. (abiejų pakopų vidutinė metinė lyginamojo indekso grąža atitinkamai buvo 5,7 proc.). „INVL Asset Management“ skaičiavimais, šalies antros pakopos pensijų fondų vidutinė metinė grąža nuo veiklos pradžios 2004 metais iki 2017 m. pabaigos siekė 4,7 proc.
Lietuvos bankas taip pat nurodo, kad per paskutinius penkerius metus antros pakopos visų fondų vertės kasmet vidutiniškai didėjo 5,2 proc., o trečios pakopos – 5,8 proc. „INVL Asset Management“ skaičiavimais, šalies antros pakopos pensijų fondų vidutinė metinė grąža nuo veiklos pradžios 2004 metais siekė 4,7 proc.
Tuo tarpu „INVL Asset Management“ pensijų fondai, vertinant pagal pastarųjų penkerių metų grąžą, pirmavo visose šalies pensijų fondų kategorijose – tiek akcijų, tiek obligacijų, tiek mišriuose.
4 priežastys, kodėl dėl kaupimo pensijų fonduose reikia pasikonsultuoti su profesionalais:
- Kaupimas pensijai yra susijęs su Jūsų uždirbtais pinigais – tiek šiandien, tiek po daugelio metų;
- Norint optimaliai pasinaudoti pensijų fondų teikiamomis galimybėmis, reikia į jas įsigilinti – pensijų kaupimo bendrovėse dirbantys specialistai padės tai padaryti;
- Norint sukaupti pensijai reikiamą sumą, rekomenduojama kaupti ir antros, ir trečios pakopos pensijų fonduose. Kokią sumą reiktų kaupti trečios pakopos pensijų fonduose sprendžiate Jūs patys, o optimalų sprendimą pagal Jūsų poreikius padės priimti specialistai, apskaičiuosiantys galimus variantus su specialiomis skaičiuoklėmis;
- Rinkoje veikia daugiau kaip 20 antros pakopos ir daugiau kaip 10 trečios pakopos pensijų fondų, susikirstytų į kategorijas pagal rizikingumą, kuriuos rekomenduojama rinktis pagal amžių ir toleruojamą riziką, – kurį iš jų išsirinkti, kaip įvertinti jų pasiektus rezultatus, patarti gali specialistai.
Konsultacijai dėl kaupimo „INVL Asset Management“ pensijų fonduose registruokitės paspaudę šią nuorodą – susisieksime su Jumis per artimiausias darbo valandas bei suderinsime Jums patogų konsultacijos būdą ir laiką.
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investicine rizika. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Prieš priimdami sprendimą investuoti, turite patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti su investavimu susijusias rizikas, susipažinti su fondo dokumentais, kuriuos galite rasti čia.
