Žiūrėkite

Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“

Darbas aukštyje gali tapti pražūtingu: ką būtina žinoti?

Esminis elementas kiekvienoje darbo vietoje, ypač toje, kuri reikalauja fizinio krūvio, neabejotinai yra visapusis darbuotojų saugos užtikrinimas. Deja, Lietuvoje į tai kartais vis dar žvelgiama pro pirštus tiek iš darbdavių, tiek iš pačių darbuotojų pusės. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) statistika rodo, jog daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pastaraisiais metais įvyksta statybų sektoriuje, dažniausiai – nukritus iš aukščio.
Darbas aukštyje gali tapti pražūtingu: ką būtina žinoti?
Darbas aukštyje gali tapti pražūtingu: ką būtina žinoti? / VDI nuotr.

Saugos trūkumas gali būti mirtinas

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas įvardija, kad per pirmąjį 2022 metų pusmetį iš viso sulaukta 16 pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbo vietoje, kurių metu darbuotojai žuvo, ir 71 pranešimo apie sunkiai sužalotus darbuotojus. Vien statybų įmonėse per šių metų pirmą pusmetį fiksuotos 2-jų darbuotojų mirtys, o sunkiai sužaloti 15 darbuotojų.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje apie 30 proc. visų žuvusių ir patyrusių sunkias traumas darbe asmenų yra nukritę iš aukščio, dažniausiai – vykdant statybos darbus. Skaudžios nelaimės paveikia nukentėjusiųjų šeimas, draugus, kolegas ir darbdavius. Blogiausia, kad didžiosios dalies nelaimių buvo galima išvengti, jeigu darbdaviai būtų skyrę pakankamai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti“, – sako S.Balčiūnas.

Praėjusiais metais Kauno rajone esančiame angare, vykdant pakeliamųjų vartų montavimo darbus, nuo mobiliųjų pastolių iš 4–4,4 m aukščio nukrito ir mirtinai susižalojo montuotojas. Ištyrus šio nelaimingo atsitikimo priežastis paaiškėjo, kad darbo vietoje buvo daugybė pažeidimų ir kolektyvinių apsaugos priemonių naudojimo trūkumų.

„Paaiškėjo, kad darbai buvo vykdomi ant nepilnai surinktų pastolių, kurie buvo nestabilūs dėl techniškai netvarkingų ratukų ir surinkimo metu nepanaudotų sutvirtinimo elementų. Taip pat nebuvo įrengti turėklai su apsauginėmis borto lentomis ir elementai, skirti saugiai užlipti ant pastolių. Negana to, darbai buvo vykdomi pavojingoje zonoje, o prieš juos pradedant pastoliai nebuvo patikrinti.

Šis pavyzdys iliustruoja, kad būtina suteikti darbuotojams saugias darbo priemones, tinkamai jas paruošti ir įsitikinti darbo vietos saugumu prieš pradedant vykdyti suplanuotus darbus. Į saugos aspektą pro pirštus neturėtų žiūrėti net ir patyrę statybininkai ir darbų vadovai“, – paaiškina VDI atstovas.

Rizika egzistuoja bet kokiame aukštyje

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas atkreipia dėmesį, kad ne tik didelis aukštis gali kelti pavojų gyvybei ir sveikatai. VDI gautuose pranešimuose apie nelaimingus atsitikimus darbe atsispindi, kad iš pirmo žvilgsnio nepavojingu galintis pasirodyti aukštis taip pat lemia ne tik sužeidimus, bet ir mirtis.

„Šių metų vasarą žuvo statybininkas, komandiruotės metu dirbęs statybų objekte Norvegijoje. Darbuotojas nukrito nuo kopėčių, iš maždaug 1,20 m aukščio, ir galva trenkėsi į laiptų pakopą. Deja, vyras dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje“, – pasakoja S.Balčiūnas.

Specialistas prisimena dar vieną atvejį, kai sunkiai susižalojo iš nedidelio aukščio nukritęs apdailininkas.

„Palypėjęs ant kėdutės, darbuotojas dėjo ant stelažo plytas. Staiga, neišlaikęs pusiausvyros, vyras nugriuvo nuo jos ir patyrė sunkią galvos traumą. Ištyrus atvejį paaiškėjo, kad darbuotojas nebuvo tinkamai instruktuotas prieš atliekant darbus, o juos vykdant nebuvo laikomasi darbuotojų saugos taisyklių“, – apgailestauja S.Balčiūnas.

Mirčių ir sužalojimų galima išvengti

VDI duomenimis, apie 60 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje įvyksta dėl darbo organizavimo trūkumų ir vidinės kontrolės nepakankamumo įmonėse, dalis – dėl darbuotojų neatsakingumo ir saugaus darbo taisyklių nesilaikymo. Tragiški pavyzdžiai rodo, kad nors teisės aktų reikalavimus bei profesinės rizikos veiksnius įmonės žino, darbuotojų saugai ir sveikatai vis dar neskiriamas pakankamas dėmesys.

„Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai turi suvokti saugos reikalavimų svarbą ir jų paisyti. Kiekvienas darbas reikalauja tinkamo profesinės rizikos vertinimo, atsakingo darbo organizavimo ir vidinės kontrolės. Deja, vis dar pasigendame sąmoningumo ir atsakingo požiūrio“, – sako Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas.

VDI specialistas pabrėžia, kad darbai aukštyje – itin rizikingi, todėl juos vykdant būtina užtikrinti tinkamą darbo aplinką ir priemones: pasirūpinti angų, perdangų, lifto šachtų tinkamu aptvėrimu; įsitikinti, kad pastoliai yra tvarkingi ir stogo danga tvirta, įvertinti kopėčių ar kitų paaukštinimų patikimumą; aptverti stogo kraštus ir įsitikinti, kad darbuotojai tinkamai naudoja išduotus apraišus vykdydami stogo darbus. Kitu atveju darbų vykdyti negalima.

„Darbuotojai savo ruožtu turi pastebėti saugos trūkumus darbo vietoje ir apie juos informuoti vadovus, patys laikytis saugos reikalavimų ir paskatinti tai daryti kolegas. Darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas ir aktyvus įsitraukimas leis sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių“, – priduria S.Balčiūnas.

VDI, siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt.

Į VDI galite kreiptis:

el. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI „Facebook“ paskyroje,

telefonu 8 5 213 9772,

per mobiliąją programėlę „Žinok teises“ („Google Play“, „Apple Store“)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos