Išsiskyrė socialinės atsakomybės svarbos vertinimas
Tyrimas parodė, kad darbuotojai Lietuvoje darbdavį pirmiausia renkasi pagal atlyginimą – jį kaip labai svarbų ir greičiau svarbų kriterijų nurodė net 99 proc. apklaustų dirbančiųjų. Taip pat mano panaši dalis – 98 proc. įmonių vadovų. Antroje vietoje pagal svarbą atsidūrė darbuotojų motyvavimo priemonės – jos yra svarbios 88 proc. dirbančiųjų, o su šiuo vertinimu sutinka 86 proc. įmonių vadovų.
Tuo tarpu gerą įmonės reputaciją kaip svarbų kriterijų renkantis darbdavį išskyrė 83 proc., įmonės socialinį atsakingumą – 78 proc. apklaustų darbuotojų. Darbdavių nuomone, įmonės reputacija ir socialinė atsakomybė renkantis darbdavį yra mažiau svarbi – atitinkamai 78 proc. ir 63 proc.
Šalies dirbančiųjų tyrimo duomenimis, darbuotojų motyvavimo priemonėms didesnę svarbą skiria didžiausių pajamų atstovai, įmonės reputacijai ir socialiniam atsakingumui – aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai.
„Apklausos rezultatai rodo, kad rinkdamiesi darbdavį darbuotojai vertina ne tik siūlomą atlygį ir motyvacijos priemonių paketą, bet ir įmonės reputaciją bei socialinę atsakomybę. Tuo tarpu matyti, kad darbdaviai pastarosioms sritims skiria mažiau dėmesio, nors jos yra svarbios konkuruojant dėl darbuotojų“, – sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Pusė dirbančiųjų kauptų pensijai patys, jei kauptų ir darbdavys
D. Kolmatsui teigimu, viena iš galimybių stiprinti įmonės socialinės atsakomybės sritį yra išplėsti motyvacijos priemonių paketą kaupimu darbuotojų pensijai ir taip prisidėti prie jų ateities gerovės kūrimo.
„Darbdavio vaidmuo kaupiant darbuotojo pensijai yra itin svarbus – suteikdamas galimybę gauti įmokas į pensijų fondą, jis gali ne tik paskatinti darbuotojus pasirūpinti savo ateitimi, bet ir prisidėti prie jų ateities gerovės. Nors kitose šalyse darbdavio kaupimas darbuotojų pensijai yra paplitusi praktika, Lietuvoje tai daro tik dešimtadalis motyvacijos priemones taikančių įmonių“, – sakė D. Kolmatsui.
Be to, Lietuvoje ši priemonė yra itin veiksminga ir dėl finansinio efekto pervedant įmokas į darbuotojo pensijų fondą, lyginant su trumpalaikiu skatinimu priedu prie atlyginimo. Skaičiuojama, kad darbdaviui mokant įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą, pagal nuo 2019 m. įsigaliosiančią mokesčių sistemą, bendri darbo vietos kaštai būtų tokie patys, ar būtų išmokėtas 100 eurų priedas darbuotojui „į rankas“, ar 168 eurai į jo trečios pakopos pensijų fondą.
Toks efektas gaunamas dėl to, kad tuo atveju, jei įmokas į trečios pakopos pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojo metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie taikomi išmokant priedą prie atlyginimo. Šį efektą rekomenduojama išnaudoti papildomai prisidedant prie galimybės darbuotojams daugiau kaupti pensijai.
Remiantis dirbančiųjų nuomonės tyrimu, motyvavimas kaupimu pensijai yra aktualus ir darbuotojams. Jie šią priemonę nurodė kaip antrą pagal svarbą skatinant ilgalaikį lojalumą darbdaviui (po skatinimo priedu prie atlyginimo) – to pageidautų 34 proc. dirbančiųjų. Be to, net pusė dirbančiųjų teigė, kad sutiktų patys prisidėti prie papildomo kaupimo pensijų fonde, jei tokio pat dydžio įmokas į pensijų fondą pervestų ir darbdavys.
Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų gegužę reprezentatyvų šalies verslo įmonių vadovų tyrimą dėl darbuotojų motyvavimo atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, jo metu apklausta 316 įmonių visoje Lietuvoje. Reprezentatyvioje gyventojų nuomonės dėl darbdavių taikomų motyvacijos priemonių apklausoje šių metų balandį dalyvavo 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, į klausimus apie darbdavių taikomas motyvacines priemones atsakinėjo 673 respondentai, dirbantys pagal darbo sutartį.
„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus, investicinius fondus, taip pat alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 650 mln. eurų vertės turto.
