Apie tai, kur nugula tinkamai ir neteisingai gyventojų sutvarkyti nebereikalingi buities rakandai – pranešime žiniasklaidai pasakoja ekspertai.
Pirma stotelė – neteisėtas sąvartynas
Po remonto darbų ir pertvarkų namuose užsilikusias ir daugybę vietos užimančias atliekas gyventojai tvarko gana vangiai. Atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ ekspertai pastebi, kad dažniausiai nebereikalingus buities rakandus – senas sofas, fotelius, kriaukles, nebeveikiančius prietaisus ar remonto likučius tautiečiai palieka tiesiog prie konteinerių šalia namų ir tokių netinkamai išmestų atliekų kiekis kasmet vis auga.
„Pavyzdžiui, per šiuos metus, vien Šiauliuose, jau surinkome 449,1 tonas prie konteinerių paliktų didžiųjų atliekų, kai tuo tarpu per 2018 metus suskaičiavome 369,7 tonas. Manome, kad gyventojai senus baldus, po remonto susikaupusias atliekas šalia konteinerių sukrauna tikėdami, kad nieko blogo tame nėra ir atliekų vežėjai jomis pasirūpins. Visgi – atliekas išvežantys darbuotojai įpareigoti ištuštinti tik konteinerių turinį, ir nepaisant to, kad dažnai geranoriškai surenka net ir ne vietoje paliktas didžiąsias atliekas – tai padaryti gali ne visada. Todėl prie konteinerių paliktos stambių gabaritų atliekos pamažu kaupiasi ir ne tik kenkia kiemo estetiniam vaizdui, bet kartu formuoja ir nelegalius sąvartynus“, – aiškina „Ecoservice“ Projektų vadovas Vitalijus Andrejevas.
Didelių gabaritų atliekos, kad ir kokioje savivaldybėje būtų tvarkomos, visada turi nukeliauti į didžiųjų atliekų aikštelę.
Kelionės tikslas – didžiųjų atliekų aikštelė
Kadangi remonto likučiai ar nebereikalingi baldai dažnai paliekami prie konteinerių – tad ir vaizdas kiemuose nedžiugina, o puoselėti švarią aplinką prie namų nori kiekvienas. Atliekų tvarkymo ekspertai pabrėžia, kad tinkamai atsikratyti didžiosiomis atliekomis nėra sudėtinga – tereikia išsiaiškinti šio tipo atliekų tvarkymo taisykles konkrečioje savivaldybėje ir pasirinkti sau patogiausią variantą.
„Visų pirma, norint atsikratyti po generalinio tvarkymosi namuose susikaupusiomis atliekomis, svarbu prisiminti, kad jų prie konteinerių palikti nevalia. Didelių gabaritų atliekos, kad ir kokioje savivaldybėje būtų tvarkomos, visada turi nukeliauti į didžiųjų atliekų aikštelę. Nukreipti jas tinkamu adresu skirtingose savivaldybėse gyventojai gali įvairiais būdais: savarankiškai nuvežti į artimiausią didžiųjų atliekų aikštelę, o jeigu tokios galimybės neturi – išsikviesti vežėjus į namus ir patikėti didžiąsias atliekas į jų rankas. Tiesa, tam tikrose vietovėse šias atliekas iš gyventojų vežėjai surenka nemokamai – tad belieka pasidomėti galimybėmis“, – gyventojų dėmesį atkreipia V.Andrejevas.
Galutinė stotelė – perrūšiavimo bazė
Didžiųjų atliekų aikštelės, tiek pačių gyventojų, tiek ir atliekų vežėjų atgabentoms stambių gabaritų atliekoms – ne galutinė stotelė. Visos surinktos didžiosios atliekos galiausiai keliauja į perrūšiavimo bazes, kuriose būna paruošiamos tolesniam realizavimui.
„Perrūšiavimo bazėje, pavyzdžiui, senos sofos yra išardomos rankiniu arba mechaniniu būdu, o atskirtos baldo antrinės žaliavos – medis, tekstilė, metalas. – nukreipiamos perdirbti. Tad į didžiųjų atliekų aikšteles nuvežti nebereikalingi buities rakandai ir remonto atliekos – ne tik gelbėja gyventojų kiemus nuo nelegalių sąvartynų, bet kartu, patekusios į perrūšiavimo bazes, yra paruošiamos perdirbimui ir prikeliamos antram gyvenimui“, – pasakoja V.Andrejevas.
