Jau spalio 17 d. ši ir kitos šalies verslui aktualios temos bus aptarinėjamos Lietuvos verslo forume.
Verslininkams padėti gali tai, kas užkoduota genuose
Indrė Genytė-Pikčienė, „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė, sako, kad net pasaulyje, kuriame šiuo metu labai trūksta stabilumo ir ramybės, Lietuva turi kuo pasidžiaugti. Viena priežasčių yra ta, kad esame pažangios ir turtingos Europos rinkos dalis. Bendrija verslų plėtrai atveria naujų nišų, galimybių išsivysčiusiose Šiaurės ir Vakarų Europos šalių rinkose.
Ekonomistės teigimu, tai ypač svarbu dabar – daugėjant geoekonominių paskatų tiekimo grandinėms trumpėti ir gamybai telktis savame regione. Tačiau ji pabrėžia, kad naujų rinkų paieška tokiai į išorę orientuotai ekonomikai kaip Lietuva turėtų būti nuolatinis ir tęstinis procesas.
„Tokiai mažai ir atvirai ekonomikai eksporto rinkų diversifikacijos augimas – visada sveikintina kryptis. Tiesiog apstu konkurencingumo iššūkių, kuriuos mūsų šalis turės įveikti. Patys verslai turės stiprinti ir didinti investicijas į technologinę pažangą, vis labiau orientuotis į nišinę aukštos pridėtinės vertės prekių gamybą, aukštąsias technologijas ir išmaniųjų paslaugų teikimą. Be to, labai plėsti eksporto geografiją bus sunku ir dėl augančių protekcionistinių užmačių, šalims stengiantis trumpinti tiekimo grandines ir apsirūpinti prekėmis, žaliavomis ir komponentais vietoje ar iš strateginių patikimų partnerių“, – sako ji.
Vis tik, pasak I.Genytės-Pikčienės, istorija rodo, kad Lietuvos verslas yra užgrūdintas iššūkių. Dėl to pavyko išsiugdyti išlikimui būtinas stiprybes – lankstumas, gebėjimas keistis, staigiai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir prie jų prisitaikyti jau yra užkoduotas mūsų verslo genuose.
„Išbandymų ir sukrėtimų tikrai buvo daug, tačiau vis pavykdavo juos sėkmingai atremti. Globalios plėtros galimybių paieškos mūsų į eksportą orientuotoms kompanijoms nėra kažkas naujo, tai – nuolatinis procesas, o rezultatus duoda tik ilgalaikis įdirbis. Vis dėlto, žvelgiant į ateinančius keletą metų, norėtųsi, kad pavyktų suvaldyti bent jau tas rizikas, kurios mūsų valioje“, – priduria ekonomistė.
Tai, kad Lietuvos verslas turi lankstumo ir moka keistis, mato ir Lietuvos verslo forumo organizatorius Dainius Baltrušaitis. Anot jo, mūsų šalies verslas pastaruosius kelerius metus demonstruoja gebėjimą prisitaikyti prie naujos geopolitinės realybės, energetikos krizės iškeltų iššūkių ir kitų sukrėtimų. Vis dėlto, jis išskiria ir keletą patarimų, kurie verslams gali padėti ne tik prisitaikyti, bet ir klestėti net neapibrėžtumo sąlygomis.
„Technologijos, dirbtinis intelektas, automatizacija yra būtini, norint išlaikyti efektyvumą. Pridėtinę vertę kuriančios taikomosios inovacijos yra tikrasis raktas į konkurencingumą ir ilgalaikę sėkmę. Ne ką mažiau reikšminga pasakyti, kad verslui reikia lyderių, kurie geba priimti greitus, įžvalgius sprendimus ir prisitaiko prie pokyčių“, – aiškina jis.
Kokių pokyčių reikia verslui, diktuoja ir pati Europa
Tai, kad verslui reikia daugiau investuoti į aukštos pridėtinės vertės prekes, paslaugas, inovacijas ir tyrimus, esą signalizuoja ir buvusio Italijos premjero ir Europos Centrinio Banko pirmininko Mario Draghi ataskaita, kurioje jis pateikė ne itin Bendrijai palankią prognozę – esą jei ši pakankamai neinvestuos į inovacijas, žaliąjį kursą ir kitus šiuolaikinę ekonomiką varančius dalykus, Europos Sąjungos verslai taps nekonkurencingi.
Būtent todėl Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega mano, kad kalbant apie Lietuvos verslo klestėjimą labai svarbu nepamiršti ir europinio konteksto bei sprendimų, daromų Bendrijos lygmeniu.
„Nuo 2004 m. Lietuvos ekonomika sparčiai augo. Pagal BVP vienam gyventojui, atsižvelgiant į kainų lygį, procentą nuo ES vidurkio, Lietuva pakilo nuo 50,3 proc. 2004 m. Tai buvo antras žemiausias rezultatas ES. Jis 2022 m. pakilo iki 89,3 proc. Šiandieniniame geopolitinių sukrėtimų ir nenuspėjamumo pasaulyje daugelis šalių stengiasi savo prekybą labiau vystyti su draugiškomis šalimis – tai yra vadinamasis „friendshoring“. Didelė Lietuvos įmonių prekyba su ES atitinka šią tendenciją. Todėl pirmiausia turime kalbėti apie tai, kaip užtikrinti, kad Europos bendroji rinka ir toliau būtų konkurencinga iššūkių kupiname pasaulyje, spręsti, kaip visa Europa turėtų keistis, kiek ji turėtų diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybes nuo strateginių žaliavų importo iš trečiųjų šalių“, – tikina jis.
Spręsdamos šiuos klausimus, Bendrijos narės artimiausioje ateityje patirs pakankamai daug iššūkių ir turės priimti nemažai sunkių, daug išteklių reikalaujančių sprendimų, kuriuos, jei nori klestėti, diegti turės ir mūsų šalies verslas.
„Europiečiai dažnai vis dar naudoja praėjusio amžiaus technologijas. 270 mlrd. eurų – tiek ES įmonės atsilieka nuo JAV investicijomis į tyrimus ir inovacijas. Europiečiams tikrai netrūksta išmonės, bet per pastarąjį dešimtmetį kas trečias ES gimęs vienaragis perkėlė savo būstines už Atlanto. Mario Draghi ataskaita pirštu beda į nenuoseklų ir ribojantį reguliavimą, kurį turėsime tvarkyti iš esmės. Kitas veiksnys – vis dar esame kankinami priklausomybių, visų pirma žaliavų srityje. 75–90 proc. visų puslaidininkinių plokštelių pagaminama Azijoje. Reikia stiprios užsienio ekonominės politikos sudaryti prekybos susitarimus ir užtikrinti, kad nebūtume priklausomi nuo vienos šalies, ypač tokios, kurios vertybės su mūsiškėmis stipriai prasilenkia“, – aiškina M.Vaščega, būsimo Lietuvos verslo forumo pranešėjas.
Europos Sąjungai pribrendus pokyčiams, „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė mato galimybę ir Lietuvai – esą būtent dėl to, kad esame užgrūdinti įvairiausių negandų ir iššūkių, skatinančių mus nuolat prisitaikyti ir keistis, turime pranašumą prieš didesnes ekonomikas, kurias, anot M. Draghi ataskaitos, dažnai kausto biurokratija, nusistovėjusios normos ir menkas darbo našumas.
„Ryškėjant geoekonominei ir geopolitinei poliarizacijai, strateginės autonomijos ir trumpėjančių tiekimo grandinių realybei, ilgą laiką galiojusios verslo strategijos ima nebegalioti. Matyt, dar kartą pasitvirtins taisyklė, kad pergalės teks ne dideliems rinkos dalyviams, o greitesniems ir staigiau reaguojantiems į naujas aplinkybes. Smagu žinoti, kad Lietuvos eksportuojančioms įmonėms tai nėra naujiena, jos yra užsigrūdinusios ir ne kartą pademonstravusios lankstumą bei gebėjimą prisitaikyti“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
Verslo klestėjimą nulems ir naujų tradicijų kūrimas
O štai advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė Saulė Dagilytė įsitikinusi, kad kalbėdami apie šalies verslo klestėjimą neapibrėžtumo sąlygomis negalime pamiršti verslo įpėdinystės. Ši praktika pasaulyje – aktuali ir taikoma ištisus šimtmečius, tačiau Lietuvoje apie verslo įpėdinystę pradedama kalbėti tik dabar.
„Turime neilgą privačios nuosavybės istoriją – vos 34-ius metus. Per tą laiką išaugo verslai, kuriuos įkūrę savininkai dabar susiduria su verslų perdavimo antrai ir vėlesnėms kartoms iššūkiais. Perduoti savo sukurtą verslą naujai kartai gali būti sunku ir psichologiškai, nes dažnai iškyla skirtingų požiūrių ir vertybių suderinamumo klausimas. Vis dėlto, jei siekiama užtikrinti verslo ir turto išsaugojimą, būtina apie tai kalbėtis ir susitarti“, – aiškina ji.
S.Dagilytės teigimu, kadangi Lietuvoje ši praktika pradedama taikyti tik dabar, turime pranašumą prieš šalis, kuriose ji gyvuoja ilgus šimtmečius. Esą dėl to, kad esame nauja ir lanksti ekonomika, galime verslo įpėdinystę išnaudoti tam, kad mūsų verslas klestėtų net ir tada, kai pasaulį purto įvairūs sukrėtimai.
„Kai kuriose šalyse verslo įpėdinystės tradicijos siekia šimtmečius ir gali būti archajiškos bei neefektyvios. Kurdami naują teisinę įpėdinystės praktiką Lietuvoje, turime galimybę susikurti modernius ir efektyviai veikiančius modelius, kurie leis užtikrinti ilgą ir sėkmingą verslo gyvavimą. Šeimų verslai sukuria daug turto ir prisideda prie jo paskirstymo visoje ekonomikoje, dažnai reinvestuoja pelną savo šalyse, prisideda prie bendruomenių gerovės. Būtent todėl tokius verslus galima laikyti stiprios visuomenės ir saugios šalies pagrindu“, – įsitikinusi pašnekovė, Lietuvos verslo forumo pranešėja.
