Gebėjimas mokytis – vertingiausia kompetencija
Anot R.Rupšienės, mokėjimo mokytis kompetencija apjungia universalius įgūdžius, tokius kaip savirefleksija, sugebėjimas matyti platesnį kontekstą, apdoroti informaciją, tinkamai susidėlioti prioritetus . Šie universalūs įgūdžiai įgalina mokymąsi visą gyvenimą, gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių ir išmokti vis naujų dalykų, o nebenaudingų „atmokti“ (angl. unlearn).
„Nors mokėjimas mokytis šiandien yra bene svarbiausia kompetencija, Lietuvoje tarp tėvų ji dar ne visuomet yra suvokiama kaip įgūdis, kurį būtina aktyviai ugdyti. Tačiau norint, kad vaikai ateityje galėtų išnaudoti visas gyvenimo teikiamas galimybes, tai daryti itin svarbu. Todėl mokykloje turi būti ne tik įgyjama skirtingų dalykų žinių, bet ir – ne mažiau svarbu – paklojami gebėjimo mokytis pagrindai.
Panašiai kaip tame posakyje, kuris teigia, kad davus žmogui žuvį, jis prasimaitins dieną, tačiau parūpinus meškerę – maisto galės prasimanyti visą gyvenimą: gebėjimas mokytis atveria galimybę išmokti neribotą kiekį dalykų ir pagal poreikį įgyti vis naujų kompetencijų. Dėl to jis yra daug vertingesnis nei specifinės techninės žinios, kurios pasensta, ar kiti įgūdžiai, kurių svarba kinta“, – sako A.Rupšienė.
Raktas į nuolatinį augimą – savivaldis mokymasis
Specialistės teigimu, mokėjimo mokytis svarba „Saulės gojaus“ mokykloje buvo suprasta labai anksti, todėl nuo pat pradžių ugdymo procesas buvo orientuojamas į tai, kas pedagogikoje yra vadinama savivaldžiu mokymusi. Tai mokymasis, paremtas moksleivio savarankiškumu ir gebėjimu prisiimti atsakomybę už mokymosi rezultatus. Savivaldis mokymasis, kurio pamatai „Saulės gojuje“ klojami jau nuo darželio, yra būdingas studijoms aukštojo mokslo įstaigose. Tačiau A. Rupšienė sako, kad jis neabejotinai yra naudingas jau mokyklos suole, nes paruošia vaiką nuolatinio mokymosi kelionei.
„Savivaldis mokymasis ir gebėjimas mokytis yra glaudžiai susiję. Pirmasis leidžia formuoti jauno žmogaus požiūrį, gebėjimus ir įpročius, kurių reikia norint mokytis visą gyvenimą. Šiandien savivaldis mokymasis pedagogikos srityje turi kone universalų pripažinimą. Apie jį kalbama ir Lietuvos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose. Bėda ta, kad šie principai ir metodai dažnai taip ir lieka tik teorijos lygmenyje.
„Saulės gojuje“ savivaldžio ugdymo elementus pradėjome integruoti nuo pat mokyklos įkūrimo pradžios. Nors ėjome nepramintais keliais ir nemažai rėmėmės intuicija, domėdamiesi, lankydamiesi tokį ugdymą praktikuojančiose užsienio mokyklose įgijome vis daugiau ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, leidusių išplėtoti originalią ir visapusišką savivaldžio mokymosi metodologiją, kurios naudą pagrindžia vis gausesni empiriniai įrodymai“, – sako A.Rupšienė.
Tikslas – įgalinti moksleivius
Anot pagrindinio ugdymo specialistės, svarbiausi savivaldžio mokymosi komponentai yra savarankiškumas, savikontrolė, savistaba. Jie remiasi asmeninėmis savybėmis ir gyvenimiškais įgūdžiais, tokiais kaip disciplina, atsakomybė ir pareigingumas, kurie lygiagrečiai turėtų būti ugdomi bei stiprinami ir namuose. A.Rupšienės teigimu, savivaldžio mokymosi kontekste taip pat itin svarbus tampa atsakomybės už savo mokymosi pasiekimus delegavimas mokiniui, kartu suteikiant jam laisvę priimti sprendimus dėl savo mokymosi tempo, užduočių atlikimo būdo ir kitų aspektų. Tai reiškia, kad moksleivio ir mokytojo santykiai iš esmės keičiasi.
„Daugelyje mokyklų mokytojas vis dar užima dominuojančią galios poziciją, ugdymo procesas yra paremtas kontrole, o mokymosi rezultatų vertinimas – konkurencija ir lyginimu su kitais. „Saulės gojuje“ priešingai – siekiame įgalinti mokinius ir skatiname jų vidinę motyvaciją mokytis. Mūsų mokykloje moksleiviai ne spaudžiami lygintis su kitais, o atvirkščiai – skatinami labiau stebėti save. Be abejo, savivaldis mokymasis nereiškia, kad vaiko ugdymas paliekamas savieigai: kiekvienas moksleivis turi asmeninį mentorių, nukreipiantį jį tinkama linkme ir padedantį atpažinti mokymosi iššūkius ir kelti tikslus“, – pažymi A.Rupšienė.
Ypatingas dėmesys – savirefleksijai ir atsakomybei
„Saulės gojaus“ pagrindinio ugdymo pakopoje taikoma unikali universitetinio darbo formas atspindinti savivaldžio mokymosi sistema ir naudojami mokymosi stebėsenos įrankiai leidžia moksleiviams sekti savo mokymosi procesą ir rasti kiekvienam asmeniškai labiausiais tinkančias mokymosi strategijas. Lydimi profesionalių pedagogų ir asmeninių mentorių, mokiniai įgyja gerus savarankiško mokymosi įgūdžius, padedančius siekti sėkmės tolimesnėje akademinėje ir profesinėje srityse.
„Vienas iš mūsų mokykloje naudojamų savivaldį ugdymą įgalinančių savirefleksijos instrumentų yra įrankis, kurį vadiname portfolio. Tai tęstinė ugdytinio įsivertinimo priemonė, leidžianti jam matyti savo ugdymosi kelią ir sąmoningai įsivardinti mokymosi sėkmes ir iššūkius. Į vertinimo sistemą įtraukdami portfolio instrumentą, padedame mokiniams stiprinti gebėjimo mokytis kompetencijai reikalingus įgūdžius bei sudarome sąlygas visiems ugdymo(si) partneriams – moksleiviui, mokytojui ir tėvams – pasidalinti atsakomybe už mokymosi pasiekimus“, – pasakoja „Saulės gojaus“ pagrindinio ugdymo vadovė.
Tėvams svarbu pajausti ribas
Anot A.Rupšienės, moksleiviams einant savivaldžio mokymosi keliu, tėvų vaidmuo yra palaikyti ir patarti. Tačiau tėvams labai svarbu išmokti pajusti ribą, kada jų įsikišimas yra išties reikalingas, o kada – perteklinis. Todėl rinkdamiesi mokyklą, kurioje taikomi savivaldžio mokymosi metodai, tėvai turėtų su jais gerai susipažinti ir tokio mokymosi principus pasistengti perkelti į namų aplinką.
„Moksleivis turėtų turėti pakankamai erdvės veikti ir pasirūpinti savo mokymusi pats – esant reikalui, susisiekti su mokytojais dėl užduočių, pamokų medžiagos, siūlyti iniciatyvas, spręsti problemas. Perteklinė tėvų globa ir nuolatinis rūpestis neretai padaro meškos paslaugą. Žinoma, reikėtų vengti ir kito kraštutinumo – kai tėvai visiškai nesidomi mokyklos gyvenimu: tai gali mažinti vaiko motyvaciją ir apsunkinti mokyklos bendradarbiavimą su šeima. Sklandus mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas, vienodas savivaldžio mokymosi svarbos supratimas bei sąlygų ugdyti jam palankias vaiko savybes visose jo gyvenimo srityse užtikrinimas yra sėkmės garantas, siekiant gerų mokymosi rezultatų ir asmenybės brandos“, – įsitikinusi A.Rupšienė.
