Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuotoje kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2020“, kuri šiemet buvo surengta virtualiai, eurokomisarė pristatė naująjį Europos mokslo tyrimų erdvės planą. Konferencijos dalyviai buvo pirmieji, kuriems Europos mokslo tyrimų erdvės atnaujinimo gairės buvo pristatytos tiesiai iš eurokomisarės lūpų. Gaires Europos Komisija paskelbė tik šių metų rugsėjo pabaigoje.
Pasak eurokomisarės M.Gabriel, nors Europa yra lyderė pagal mokslo produkciją, ypač tam tikrose srityse, vis dar susiduriama su iššūkiais, siekiant mokslo rezultatus paversti rinkos inovacijomis.
„Bendros Europos mokslo tyrimų erdvės koncepcija sukurta prieš dvidešimt metų. Per tą laiką nuėjome ilgą kelią, tačiau šiandien, turėdami omenyje mūsų patiriamus socialinius, ekologinius ir ekonominius iššūkius, kuriuos dar paaštrino globalinė koronaviruso pandemija, jaučiame, jog privalome atnaujinti bendrąją Europos mokslo tyrimų erdvę, sutelkti savo pastangas žaliojo kurso, skaitmeninių inovacijų link“, – teigė M.Gabriel.
Kuriant naująją Europos mokslo tyrimų erdvę siekiama suintensyvinti bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių ir sričių tyrėjų, sumažinti atskirtį tarp didelių ir mažų ekonomikų kuriamos mokslo produkcijos bei jų aktyvumo dalyvaujant bendraeuropiniuose projektuose. Taip pat, bus siekiama palengvinti prieigą prie mokslo išteklių.
Jei Lietuva nori pasiekti iškeltų tikslų, sprendimai turi būti priimami jau šiandien
Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų erdvė reiškia, jog tyrėjams bus suteikiamos galimybės atlikti tyrimus geriausiuose mokslinių tyrimų centruose, bus stiprinamos partnerystės tarp skirtingų sričių ir šalių tyrėjų, tarp mokslo ir verslo, mokslo rezultatai bus atviri, bus stiprinamas mokslo įvaizdis visuomenėje. Taip siekiama geresnės pusiausvyros tarp visuomenės, individo ir planetos.
Tarp Europos Komisijos numatytų priemonių yra tikslas, jog ES narių investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (MTEPI, angl. R&D) siektų 3 proc. šalies BVP. Numatyta remti tas nares, kurių investicijos į MTEPI nesiekia ES vidurkio, iškeliant tikslą, jog per ateinančius penkerius metus būtų investuojama 50 proc. daugiau, taip pat teikti paramą mokymais tų šalių tyrėjams, kurių mokslo publikacijų skaičius yra žemesnis nei ES vidurkis. Tuo siekiama, jog per penkerius metus publikacijų skaičius išaugtų trečdaliu. Bus skatinamas tyrėjų mobilumas, jų tinklaveika kuriant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, bus paleista atviros prieigos mokslo publikacijų platforma bei skatinamos atvirojo mokslo iniciatyvos.
Pasak KTU mokslo ir inovacijų prorektoriaus Leono Balaševičiaus, Lietuvos mokslui iš pasiūlytųjų priemonių ypač svarbios kelios – pagalba valstybėms narėms, kurių investicijos į mokslo tyrimų plėtrą yra mažesnės už ES vidurkį bei atvirojo mokslo sprendimai. Tiesa, jis teigia, jog 3 proc. BVP investicija į mokslo tyrimų plėtrą Lietuvai gali tapti nemenku iššūkiu.
„Reikia turėti omenyje, kad pagal naują Europos mokslo tyrimų erdvės planą turės keistis santykis tarp viešojo sektoriaus ir verslo ir pramonės investicijų. Numatoma, kad iki 2030-ųjų 1,75 proc. BVP į MTEPI turės ateiti iš verslo ir pramonės. Transformuojantis pramonei iš žemos ar vidutinės pridėtinės vertės į aukštesnės vertės, natūraliai augs tyrėjų poreikis tuose verslo ir pramonės sektoriuose. Lietuvos mokslo erdvėje jau šiandien turi būti priimami atitinkami sisteminiai sprendimai, kad būtų galima užtikrinti tą transformaciją“, – teigia L.Balaševičius.
Turime sričių, kuriose esame ypač stiprūs
L.Balaševičiaus teigimu, šalies konkurencingumas ateityje priklausys nuo to, kaip sugebėsime vystyti šalies inovacijų ekosistemą ir mokslinių tyrimų rezultatus perkelti į ekonominę, viešojo sektoriaus, socialinę, kultūrinę sferas.
Investicijos ir reformos žaliųjų inovacijų srityje ir visų veiklos sričių skaitmenizacija yra atnaujintos Europos mokslo tyrimų erdvės prioritetas, siekiant paspartinti Europos atsigavimą po krizės. Pasak eurokomisarės M.Gabriel, susitelkimas reiškia jog turime stiprinti MTEPI sistemas visoje Europoje, siekiant pačios aukščiausios mokslo kokybės bei rezultatų perkėlimo į ekonomiką.
„Mūsų mokslo rezultatai turi tapti naujais produktais, o Europos bendra mokslo erdvė – tinklu, kuriame žinios sklinda laisvai. Kurdami sinergijas galėsime geriau išnaudoti turimas žinias, nukreipdami jas Europos atsigavimo link. Lietuva, susikūrusi nišą gyvybės mokslų srityje, gali būti to pavyzdys – šioje srityje jūsų šalyje teikiamas puikus išsilavinimas, atliekami mokslo tyrimai, o naujos žinios ir technologijos paverčiamos globaliu verslu“, – sakė M.Gabriel.
KTU mokslo ir inovacijų prorektoriaus teigimu, yra dar kelios sparčiai augančios sritys, kuriose Lietuvos mokslininkai yra pasiekę išskirtinių rezultatų.
„KTU tyrėjų pastarųjų metų pasiekimai rodo, kad esame stiprūs kuriant funkcines medžiagas, inovatyvias maisto ir skaitmenines technologijas“, – sako L.Balaševičius.
Nėra nesvarbių žaidėjų – visa Europa sėdi vienoje valtyje
Didelis dėmesys atnaujintoje Europos mokslo tyrimų erdvės strategijoje skiriamas bendradarbiavimo – tarp mokslo ir verslo, tarp skirtingų mokslo sričių, skirtingų institucijų – skatinimui. Pasak KTU mokslo ir inovacijų prorektoriaus, reikėtų kalbėti ne apie atskiras priemones, kurios dažniausiai finansuojamos viešojo sektoriaus lėšomis ir turi trumpalaikį poveikį, bet apie abipusį suinteresuotumą.
„Labai svarbu, kad poreikius MTEPI formuotų verslas, pramonė, o mokslinių tyrimų rezultatai būtų žinomi ir sparčiau diegiami ekonomikoje. Tai keistų abiejų pusių požiūrį, kuris kartais labai skirtingas į tam tikras problemas. Atsirastų siekis suderinti mokslo ir verslo interesus. Juk bendradarbiaujant mokslui ir verslui, gaunama nauda tiesiogiai proporcinga abiejų pusių įdėtoms pastangoms”, – teigia L.Balaševičius.
M.Gabriel, kalbėdama KTU surengtoje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2020“, pabrėžė, jog atėjo laikas gilesnei integracijai tarp atskirų šalių mokslo ir inovacijų politikos bei strategijų – laikas pamiršti koordinavimo požiūrį ir eiti lygiaverčio bendradarbiavimo link. Šiai minčiai antrino ir M.Gabriel kabineto narys Carlos Morais-Pires.
„Neturėtumėte galvoti tik apie tai, jog esate maži. Būti mažam – ne trūkumas. Reikėtų kreipti savo mintis ta linkme, jog kiekvienas esame dėlionės dalis. Yra institucinis, nacionalinis, regioninis ir europinis lygmuo. Visi jie yra vienodai svarbūs, siekiant pokyčių. Europos bendros mokslo tyrimų erdvės strategija yra politinis dokumentas, jis nereiškia, kad tuoj pat viskas pasikeis, finansavimas padidės ir viskas eisis kaip iš pypkės. Tačiau, svarbu yra tai, jog šis dokumentas pabrėžia visų mūsų vienodą indėlį, esame tos pačios monetos dvi pusės, plaukiame ta pačia valtimi“, – teigė C.Morais-Pires, po eurokomisarės pranešimo atsakydamas į konferencijos dalyvių klausimus.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mokslo ir verslo dialogas sustiprėjo
Bendra Europos mokslo tyrimų erdvė egzistuoja jau porą dešimtmečių. Per šį laikotarpį, Europos šalys bendromis pastangomis sukūrė erdvę, kurios indėlis į pasaulio mokslo žinių fondą yra milžiniškas, o įtaka pasaulinei mokslo tyrimų erdvei nuolat auga. Kaip šie pokyčiai atrodo Lietuvos kontekste?
Pasak L.Balaševičiaus, inovacijų ekosistema Lietuvoje pradėjo formuotis per pastarąjį dešimtmetį. Universitetuose atsirado technologijų perdavimo centrai, padedantys pristatyti mokslininkų veiklos rezultatus verslui, o verslo poreikius ar problemas – mokslininkams, kurie jas išspręstų. Universitetai investuoja į profesionalius mokslo-verslo projektų vadybininkus, kas užtikrina sklandų darbą ir leidžia valdyti kompleksinius projektus. Pradėjo kurtis startuoliai, kuriuose savo inovatyvias idėjas komercializuoja studentai ir jaunieji tyrėjai.
„Verslas įgavo patirties ir įsitikino, kad universitetuose galima rasti pažangius sprendimus. Yra daug tvarių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, ypač biotechnologijų sektoriuje. Vis dažniau bendri projektai siejasi su naujų produktų ar paslaugų kūrimu, o ne vidinių procesų optimizavimu ar sąnaudų taupymu, didėja projektų vertė, ieškoma sprendimų, kurie būtų inovatyvūs globalioje rinkoje ir padėtų įmonėms didinti eksporto apimtis“, – įsitikinęs KTU mokslo ir inovacijų prorektorius.
Dar daug neišnaudotų galimybių
Pasak jo, mokslo ir verslo bendradarbiavimas ypač suaktyvėjo pastaraisiais metais, kai atsirado daugiau Europos Sąjungos fondų finansuojamų priemonių, skirtų tiek pradedantiems inovatoriams, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms bei mokslo ir studijų institucijose gautų mokslinių tyrimų rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimui.
KTU mokslo ir inovacijų prorektorius teigia, kad didžiulė Lietuvos verslo stiprybė yra ta, jog dėl mažos vietinės rinkos, nemažai jo dirba tarptautinėje erdvėje, todėl mūsų tyrėjų sukurti nauji produktai ir paslaugos gali sąlyginai greitai pasiekti tarptautines rinkas ir generuoti vertę.
Vis dėlto, L.Balaševičiaus teigimu, verslas vis dar didžiąją dalį investicijų į mokslo tyrimus tikisi padengti valstybės lėšomis, ir, kai tos paramos nepavyksta gauti, partnerystės numenksta. Lietuvoje verslo ir pramonės investicijos į MTEPI, lyginant su BVP, nedidėja, ir, nepaisant, universitetuose įdiegtų technologijų perdavimo centrų, verslas vis dar rodo nepakankamai intensyvų suinteresuotumą pasinaudoti Slėniuose esančia mokslo tyrimų infrastruktūra.
„Lietuvos verslas turi daug neišnaudotų bendradarbiavimo su mokslu galimybių. Pirmiausia, intensyviau naudoti aukščiausios klasės mokslo tyrimų įrangą Slėniuose, antra, rengti mokslo darbuotojus verslui per pramoninę doktorantūrą, steigti skaitmeninių inovacijų centrus kartu su universitetais, aktyviau kurti žaliojo kurso ir skaitmenines inovacijas“, – ragina L.Balaševičius.
KTU organizuojama konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė“ kasmet kviečia sprendimų priėmėjus, pramonės ir verslo įmonių atstovus, akademinės bendruomenės narius diskutuoti apie mokslo ir verslo aktualijas. Šių metų tema konferencijos tema – „Transformuojame pramonę tvariai ateičiai“. Iniciatyvą ieškoti dialogo atliepė Europos Komisijos, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos energetikos instituto ir kitų institucijų atstovai, sutikę dalyvauti renginyje ir pasidalinti įžvalgomis. Kviečiame stebėti konferencijos transliacijos įrašą.
