– Kokios šiuolaikinės problemos verslui?
– Dirbant Lietuvos rinkai susiduriame su problema, kad žmonių pragyvenimo lygis yra žemas, o vartojimas – ribotas. Įtaką padarė ir ekonominė krizė, kuri pakeitė vartojimo įgūdžius: žmonės linkę kaupti santaupas, atsargiai žiūri į paskolas ar kreditus.
Kitas svarbus aspektas – karas su Ukraina. Vyresnio amžiaus žmonės (kurie prisimena Rusijosokupacijos laikus) yra įbauginti, todėl linkę kaupti santaupas, gautas lėšas skiria tik būtiniausiems dalykams: maistui, komunaliniams mokesčiams ir t.t.
Akivaizdu, kad įtaką daro ir kai kurie vyriausybės priimti sprendimai, vienas iš jų -euro įvedimas. Tai sukelia papildomų sąnaudų verslui, tačiau kainas kelti yra uždrausta. Tokiu būdu nukenčia įmonių pelningumai ir darbuotojų atlyginimai.
– Kokia verslo situacija Kaune?
– Nuo senų laikų žinoma, jog Kaune gyvena ypatingai verslūs žmonės. Manau, šiame mieste verslas turi dideles perspektyvas: žmonės nori užsidirbti, nuolat sugalvoja naujų verslo sričių, atranda įvairių nišų. Iš kitos pusės, daug išsilavinusių žmonių gauna geresnius pasiūlymus sostinėje ir ten vykdo savo veiklą, tai viena iš priežasčių kodėl verslo situacija Kaune nėra tokia sėkminga kokia galėtų būti.
Ar Kaune reikėtų pokyčių? Kokių?
Pokyčių tikrai reikia. Reikia pradėti nuo miesto veido, nes jį rodome ne tik aplankantiems Kauną, bet ir patiems kauniečiams skaudu žiūrėti į nesutvarkytas miesto apylinkes. Tarkim Laisvės alėjoje, apgriuvę namai, užkalti langai, seniai stovintys pastatai – vaiduokliai. Visa tai – tik nedideli pokyčiai, bet manau jie džiugintų kiekvieną kaunietį ir suaktyvintų turizmo sferą, o tai reiškia papildomas įplaukas Kaunui.
– Ar jaunimas yra verslus, kokias tendencijas pastebite?
– Be abejonės, yra jaunų, aktyvių žmonių, kurie ieško savęs, ieško sprendimų. Tačiau, būsimiems verslininkams trūksta švietimo. Tam, kad jaunas žmogus suvoktų, kaip naudotis paramomis, kas yra verslo inkubatorius ar kaip gali padėti rėmimo fondai, jis turi žinoti, į kurias duris jam pasibelsti ir viso to paklausti. Tokia švietėjiška veiklainformuotų, kokios yra įmonės, kokios yra bendrijos, kad tam tikrus dalykus galima padaryti mažesnėmis sąnaudomis. Tarkime, jūs sugalvojate atidaryti savo restoraną, bet ar jūs žinote, kaip ką daryti? Matot, jaunam žmogui reikia tokios informacijos.
– Kaip manote, kas turėtų būti atsakingas už tokį švietimą?
– Tuo galėtų užsiimti švietimo ir kultūros įstaigos, jaunimo organizacijos. Manau daugelis verslininkų mielai prisidėtų prie tokios iniciatyvos, sutiktų dalyvauti organizuojamuose renginiuose, dalintųsi patirtimi, atsakytų į aktualius klausimus.
– Palinkėjimas Kaunui.
– Linkiu, kad Kaunas galėtų didžiuotis ne tik tuo, jog kažkada buvo laikinoji sostinė.