Trys dešimtys jaunų žmonių susiskirstę į komandas siekė rasti įdomius ir investuotojams patrauklius sprendimus, kuriuos vėliau galėtų „parduoti“ savo mentoriams ir platesnei publikai. Jaunų žmonių idėjos biro tarsi iš gausybės rago: vieni ėmė spręsti Afrikos didmiesčius kankinančias elektroninių atliekų problemas, o kiti – spūsčių Lietuvos sostinėje nepatogumus.
Hakatono dalyvius dvi dienas intensyviai konsultavo patyrę mentoriai iš viso pasaulio, tai, pasak „Hack4World – Smart Cities“ hakatono dalyvių, buvo nemenkas paskatinimas siekti kuo geresnių rezultatų.
Pasak vienos iš hakatono mentorių Rosio Armillas Tyseira, šiuo metu dirbančios su miestų inovacijų planais Berlyne, hakatono dalyvių idėjos brendo ir keitėsi tiesiog akyse, o galutinis rezultatas nustebino ir pradžiugino.
„Pirmąją dieną viena iš komandų pareiškė, kad spręsti miesto taršos problemas galima tiesiog pastačius gamyklą. Aš tuo suabejojau, nes jei viskas būtų taip paprasta, ta gamykla jau stovėtų. Jaunuoliai nebuvo patenkinti, bet tai juos privertė pergalvoti idėją ir kitą dieną jie jau turėjo nuostabų ir netikėtą planą, kaip spręsti tai, kas sunkiai sprendžiasi net didelių miestų savivaldos specialistams“, – sakė urbanistikos specialistė.
„Hack4World – Smart Cities“ hakatono metu jo dalyviai ne tik brandino idėjas, bet ir daug mokėsi, ir tai, pasak hakatone dalyvavusių žmonių, buvo itin svarbu.
„Jauni žmonės hakatone daug bendravo su profesionalais, kurie dirba visame pasaulyje ir galėjo pasisemti naudingos patirties, praplėsti savo akiratį. Kai kurie jų turėjo gana siaurą supratimą, kokios problemos gali kankinti Afrikoje esantį miestą, bet po šio hakatono jie tikrai supranta ir žino, kad miestas Europoje ir miestas Afrikoje skiriasi labai nedaug – visur žmonės gaišta laiką transporto kamščiuose, piktinasi smogu ir dejuoja dėl kylančių būsto kainų. Tai universalios problemos, kurios reikalauja kūrybingų sprendimo būdų ir šiame hakatone jų pamatėme daugybę“, – sakė hakatono mentorius Mandu dos Santos Pinto, kurio kompanija įgyvendina architektūrinius ir urbanistinius projektus Mozambike ir Angoloje.
Hakatone dalyvavo bent šešios komandos, pristačiusios puikių idėjų, bet laimėtojai prizus išsivežė į Vilnių. Tai buvo ta pati komanda, kuri ketino statyti atliekų gamyklą, bet pasitarę su mentoriais nusprendė savo dėmesį nukreipti į miesto bendruomenę, kuri su investuotojų pagalba galėtų išspręsti ne tik taršos, bet ir nedarbo problemas, iš elektroninių atliekų gaminant stilingus miesto baldus.
„Pradinė mūsų idėja buvo plataus masto planas Akros (Ganos sostinė) miestui, tačiau po pirmojo pokalbio su mentoriais supratome, kad visa tai įvykdyti yra labai sunku, neatitinka regiono specifikos ir vietinių gyventojų lūkesčių. Tad vienu metu jautėmės šiek tiek nusivylę, tačiau kitą dieną dvi merginos iš mūsų komandos sugalvojo paprastą ir smagią idėją, kurios dėka laimėjome hakatoną“, – sakė laimėtojų komandos atstovas vilnietis Mantas Adomaitis. Anot jo, hakatonas buvo puiki erdvė mokytis ir susipažinti su įdomiais žmonėmis.
„Vykdamas į šį renginį nesitikėjau tokio rimto ir produktyvaus darbo, tačiau jau pirmą dieną supratau, kad labai klydau. Gauti galimybę bendrauti ir konsultuotis su žmonėmis, kurie dirbo Jungtinėse Tautose, su žmonėmis, kurie yra architektai, inžinieriai, urbanistai, informatikai, yra išties neįkainojama“, – sake M.Adomaitis. Dvi dienos intensyvaus darbo ir bendravimo, pasak jaunuolio, išmokė dirbti komandoje, bendrauti ir „parduoti“ savo idėjas.
Hakatono sumanytojai – Afrikos tyrimų ir konsultacijų centras AfriKo kartu su programinės įrangos įmone IAMUS, džiaugėsi, kad hakatonas vyko Klaipėdoje ir sudomino ne tik uostamiesčio universitetų studentus, bet vietos įmones, kurios noriai prisidėjo prie šio unikalaus projekto įgyvendinimo.
„Klaipėda puikus, bet IRT sektoriaus kiek primirštas miestas, todėl mes labai džiaugiamės, kad šis hakatonas vyko būtent mūsų mieste ir išjudino vietos studentus ir verslo bendruomenę. Hakatono metu jauni žmonės galėjo ne tik brandinti idėjas, bet ir mokytis, plėsti savo akiratį, o tai – naudinga ne tik jaunuoliams, bet ir miestui, kuriame jie gyvena“, – sakė IAMUS vadovas Oliver Goh.
Pasak vienos iš AfriKo įkūrėjų Mantės Makauskaitės, džiugu, kad verslui rūpi darnaus vystymosi tikslai, darni miestų plėtra ir idėjos, kurių turi jauni žmonės. „Verslo ir nepelno siekiančių organizacijų bendradarbiavimas hakatono metu – puikus pavyzdys, kaip galima kartu dirbti ir kartu kurti. Mums ypatingai smagu, kad tai – ne vienkartinis reiškinys ir kad vis daugiau verslo, startuolių bei IRT įmonių įsitraukią į šią veiklą“, – sakė M. Makauskaitė, pasidžiaugusi, kad prie sėkmingo „Hack4World – Smart Cities“ prisidėjo ne tik vystomojo bendradarbiavimo srityje dirbančias nevyriausybines organizacijas vienijanti platforma (NNVBO), bet ir Global Shapers community Vilnius ir uostamiesčio jaunimo iniciatyvas skatinanti Baltic Shipping.
„Hack4World“ Smart cities renginiai vyksta pagal pasaulinį hakatonų formatą. Dalyviai suskirstomi į komandas, o hakatono metu jiems padeda profesionalūs mentoriai iš viso pasaulio – jie konsultuoja komandas joms atsidūrus akligatvyje, pataria, kurios idėjos ir sprendimai – originaliausi ir ivonatyviausi. Ši veikla dalinai finansuojama projekto „Europe in the World – Engaging in the 2030 Sustainable Development Agenda“ metu, remiamo Europos Komisijos ir Užsienio reikalų ministerijos.
